Vakar leidžiantis Geležinio Vilko ar Ukmergės gatvėmis prieš vairuotojų akis atsivėrė gąsdinantis vaizdas – Vilniaus centras skendo pilkose drumzlinose ūkanose. Šįkart tai – ne paprasčiausias rūkas. Į sostinę grįžo smogas.

Žirmūnuose dūsta

Visą savaitgalį kietųjų dalelių koncentracija sostinėje viršijo normą. Nustatyta, kad taršos ribinė vertė per parą neturi viršyti 50 mikrogramų viename kubiniame metre. Tačiau oro kokybės stotys sekmadienį Vilniaus senamiestyje fiksavo 79 mikrogramus, Žirmūnuose – 82, Savanorių prospekte – 73. Kietųjų dalelių koncentracija nuo normos mažiausiai buvo nukrypusi Lazdynuose – 53 mikrogramai viename kubiniame metre.

Pataria likti namie

"Turėtume laukti ir vėjo, ir pūgos. Prognozuojame, kad pirmadienį ir antradienį užterštumas mieste didės, o trečiadienį ims slopti – smulkiąsias kietąsias daleles išsklaidys vėjas", – "Vilniaus dienai" vakar kalbėjo V.Bimbaitė.

Dėl ypač prastos padėties savaitės pirmomis dienomis ji rekomenduoja kiek įmanoma mažiau būti lauke.

"Nepatartina laiko leisti atvirame ore visiems miestiečiams. Tačiau ypač atsargūs turėtų būti žmonės, kurių jautri kvėpavimo takų sistema, taip pat sergantys širdies ar kraujagyslių ligomis. Vaikų leisti į kiemą irgi nesiūlau – verčiau tegu lieka namie", – patarė V.Bimbaitė.

Šildosi anglimi ir net plastiku

Pavasarį, kai oro taršta pasiekia kritinę ribą, į miesto gatves išrieda vandenį liejančios ir kelius plaunančios mašinos. Žiemą tai – neįmanoma. Tačiau prie oro taršos mažinimo galėtų prisidėti kiekvienas žmogus.

"Oras labai užterštas privačių namų rajonuose, kuriuose žmonės šildosi kietuoju kuru: malkomis, anglimis ir viskuo, kas pakliūva po ranka, netgi laku dengtais baldais ar plastiku. Senamiestyje namai turėtų būti kūrenami tik dujomis. Tas pats patartina ir Žvėryne. Tai brangu, tačiau mažiau teršia", – aiškino Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėjas Donatas Perkauskas.

Oro kokybei kenkia ir gatvėse barstoma druska. "Tačiau šiuo atveju žmonių saugumas ir gyvybė svarbiau už ekologiją", – atkreipė dėmesį D.Perkauskas.

Savivaldybė turi planą

Savivaldybės Komunalinio ūkio departamento Energetikos ir statinių skyriaus vedėjas Kęstutis Karosas priminė, kad miestas turi specialų šilumos ūkio planą. Pagal jį naujai įrengiamuose nuosavuose namuose negali būti įrengta jokių skystojo ar kietojo kuro katilinių. Ši nutartis galioja visame Vilniaus mieste.

"Namo renovacijai ar rekonstrukcijai išduodant technines sąlygas, mainais reikalaujama prisijungti prie centralizuoto šildymo sistemos. Tai galioja visame mieste, kur yra nutiesti tinklai, magistralės", – aiškino K.Karosas.

Jo teigimu, vilniečiai nenoriai keičia šildymo būdą. "Tačiau vis tiek žmonės nori tvarkytis, remontuotis. Be to, būna, kad pasikeičia namo savininkai", – kalbėjo K.Karosas.

Balansuoja ties riba

D.Perkauskas išreiškė susirūpinimą tuo, kad pernai Lietuva balansavo ties oro užterštumo viršijimo riba. Per metus koncentracija neturi būti didesnė nei leistina norma daugiau nei 35 dienas. "Pas mus nukrypta nuo ribos buvo 32 ar 33 dienas. Šiemet pavojus, kad viršysime, dar labiau padidėjo, nes jau dabar yra vietų, kuriose septynis kartus viršijama, nors dar net sausis nesibaigęs. Tai lemia šalta žiema", – kalbėjo D.Perkauskas.

Kietųjų dalelių kiekis per parą neturi viršyti 50 mikrogramų viename kubiniame metre.

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, oro tarša vidutinę gyvenimo trukmę gali sutrumpinti iki pusės metų. Smulkios kietosios dalelės, kurių dydis mažesnis nei 10 mikronų, įkvepiamos tiesiogiai ir, prasiskverbusios giliai į plaučius, gali sukelti uždegimą, astmos priepuolius, o veikdamos ilgesnį laiką padidina riziką susirgti plaučių vėžiu. Kai pranešama, kad ore yra daug kietųjų dalelių, jautriems žmonėms reikėtų kuo daugiau laiko praleisti uždarose patalpose.

Būnant lauke negalima dirbti sunkių fizinių darbų, nes tada giliau kvėpuojama ir į plaučius patenka daugiau dulkių.

Gryniausia Europos sostinė?

Nors Vilniaus oro kokybė vos neperžengia nustatytų normų, Lietuvos sostinės oro kokybė yra geriausia, palyginti su kitais 30 Europos miestų sostinių. Tai praėjusių metų gruodį atskleidė "Economist Intelligence Unit" ir "Siemens" atliktas tyrimas "Europos žaliųjų miestų indeksas".

Žaliausias Europos miestas yra Kopenhaga. Lietuvos sostinė Vilnius šiame indekse užėmė 13-ą vietą – aukščiausią tarp mažesnių tyrime dalyvavusių miestų – ir aplenkė tokius miestus kaip Varšuva, Dublinas, Ryga, Talinas ar Liubliana.

Vilnius buvo itin gerai įvertintas dviejose – oro kokybės bei atliekų ir žemės naudojimo – kategorijose. Pirmoje, surinkęs 9,37 balo iš 10, jis užėmė pirmą vietą, o antroje – devintą ir gerokai aplenkė kitus nedideles pajamas turinčius Europos miestus.

"Vilnius didžiuojasi šiuo svarbiu įvertinimu. Kvėpuojame gryniausiu oru iš 30 Europos sostinių ir didžiausių miestų, esame pripažinti ekologiškiausiu Rytų Europos miestu – tai ir vilniečių laimėjimas", – džiaugėsi sostinės meras Vilius Navickas.

Tiria keturiese

Vilniuje pastatytos keturios oro kokybės tyrimo stotelės. Matavimus jos atlieka kartą per valandą. Matuojami teršalai: kietosios dalelės, sieros dioksidas, azoto dioksidas, anglies monoksidas, benzolas, ozonas, toluenas, formaldehidas. Priimta manyti, kad gauti duomenys atspindi situaciją, esančią dviejų kilometrų spinduliu aplink stotelę. Didžiausia tarša paprastai fiksuojama Žirmūnuose esančioje stotelėje.

Matavimo stotelė Savanorių prospekto transporto žiede. Aukštis – 119 m virš jūros lygio.

Matavimo stotelė Žirmūnuose, Kareivių gatvėje. Aukštis – 116 m virš jūros lygio.

Matavimo stotelė Senamiestyje, Pilies g. 25A. Aukštis – 102 m virš jūros lygio.

Matavimo stotelė Lazdynuose, prie TV bokšto. Aukštis – 147 m virš jūros lygio.

Matavimo stotelių tyrimų duomenys kiekvieną dieną pateikiami Aplinkos apsaugos agentūros tinklalapyje http://aaa.am.lt.