Su R.Skirtunu dirbęs K.Ramelis sako jo iki šiol nepažinojęs

Seimo komisijos, turinčios teikti siūlymą dėl kyšininkavimu įtariamo Vilnius apygardos teismo teisėjo Ryšardo Skirtuno teisinės neliečiamybės panaikinimo, narys Konstantas Ramelis kartu su juo dirbo Vilniaus apygardos teisme.

Tačiau Seimo narių mišrios grupės atstovas K.Ramelis sako nematantis būtinybės jam nusišalinti nuo komisijos sprendimų, nes tvirtina su R.Skirtunu nebuvęs pažįstamas, kadangi šis dirbo baudžiamųjų, o jis pats - civilinių bylų skyriuje.

„Nematau, kodėl turėčiau nusišalinti, nes R.Skirtuno asmeniškai nepažįstu. Mes dirbome skirtinguose skyriuose, jis - baudžiamųjų bylų, aš - civilinių bylu teisėju, ir darbe mes neturėjome jokių kontaktų. Aš jį tik iš nuotraukos iki šiol pažinojau“, - BNS sakė K.Ramelis.

K.Ramelis Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininku buvo nuo 1995 metų sausio iki kadencijos pabaigos 2008 metų kovą, o tuomet iki Seimo rinkimų perėjo į advokatūrą.

R.Skirtunas Vilniaus apygardos teisme Baudžiamųjų bylų skyriuje teisėju dirba nuo 2007 metų gegužės.Komisijos pirmininkas konservatorius Vaidotas Bacevičius sakė iki šiol nežinojęs, kad K.Ramelis su R.Sirtunu dirbo viename teisme. „Aš iki šiol nežinojau šito fakto, tikrai, galėjo Seimo narys informuoti komisiją ir tikrai verta pasvarstyti, ar yra pagrindas nusišalinimui“, - BNS sakė V.Bacevičius.

Tuo tarpu Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas sako, jog pagrindo nusišalinimui nėra, jei teisėjai nebuvo siejami draugystės.„Jei jie nebuvo artimi draugai, tuo labiau, kad K.Ramelis jau keleri metai nebe teisėjas, dirba Seime, nematau pagrindo kilti interesų konfliktui. Seimas yra buvęs situacijose, kai turėjo spręsti dėl kolegos teisinės neliečiamybės, dėl Viktoro Muntiano. Tokia jau sistema“, - BNS sakė A.Salamakinas.

Laikinoji komisija turi pateikti Seimui rekomendaciją, ar patenkinti generalinio prokuroro Dariaus Valio prašymą dėl teisėjo R.Skirtuno imuniteto panaikinimo. Konstitucija numato, kad teisėjas be Seimo leidimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, kitaip suvaržoma jo laisvė.Generalinis prokuroras Darius Valys balandžio 12 dieną kreipėsi į Seimą, kad būtų panaikinta teisėjo R.Skirtuno neliečiamybė, mat jam norima pateikti įtarimus dėl kyšininkavimo.

Parlamentarams prokuratūros vadovas sakė, kad R.Skirtunas įtariamas paėmęs 30 tūkst. litų už Laimonui Jurgelevičiui palankius sprendimus.Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas praėjusių metų gruodžio 12 dieną priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje, kurioje L.Jurgelevičius pripažintas kaltu dėl sukčiavimo ir dokumentų suklastojimo, jam skirta trejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Šis nuosprendis apskųstas Vilniaus apygardos teismui.Generalinio prokuroro duomenimis, R.Skirtunas dėjo pastangų, kad būtų paskirtas į trijų teisėjų kolegiją, kuri nagrinės L.Jurgelevičiaus baudžiamąją bylą. Jis buvo paskirtas pranešėju šioje byloje. Be to, priimdamas pinigus iš teisiamojo advokato Vitoldo Petravičiaus esą pažadėjo palankų nuosprendį jo ginamajam.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį pasirašė dekretą, kuriuo kreipėsi į Teisėjų tarybą patarimo dėl šio teisėjo atleidimo iš pareigų už teisėjo vardo pažeminimą. Šiuo metu jis turi nedarbingumo pažymėjimą.