Seimas svarsto Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma išimtis, kokiomis sąlygomis gyventojas galėtų nuosavybę atkurti Vilniaus mieste.
STT Korupcijos prevencijos valdybos viršininkė Svetlana Krasilnikova sako, kad siūlomos nuostatos gali būti ydingos antikorupciniu požiūriu, kadangi kai kuriems žmonėms sudarytų išskirtines sąlygas.
„Jeigu kalba eina apie Vilniaus (miesto – BNS) savivaldybę, kai kuriems asmenims būtų sudarytos išskirtinės sąlygos, pavyzdžiui, gyvenantiems Grigiškėse, atkurti nuosavybės teises Vilniaus mieste, kas visą laiką buvo draudžiama. Tai mūsų kritinė pastaba ir tos pozicijos laikysimės“, – ketvirtadienį Seimo Aplinkos apsaugos komitete teigė S. Krasilnikova.
Komiteto pirmininkės Aistės Gedvilienės ir aplinkos apsaugos ministro Simono Gentvilo inicijuojamos pataisos numato, kad viename mieste nesant laisvos žemės būtų galima sklypą atgauti kitame tos pačios savivaldybės mieste.
Pavyzdžiui, turėtą žemę Grigiškėse būtų galima atgauti Vilniuje – abu miestai yra tos pačios savivaldybės teritorijoje. Pasak aplinkos viceministrės Monikos Juodvalkės, taip galėtų būti, jei Grigiškėse pritrūktų sklypų, nes Vilniuje žemės yra pakankamai.
„Jeigu Grigiškių mieste žemės nebėra, jis (atkurti nuosavybę norintis žmogus – BNS) keliauja į Vilniaus miestą, visi, kurie pretenduoja nuosavybę atkurti Vilniaus mieste, jiems ir bus atkurta, sklypų yra daugiau negu reikia“, – komiteto posėdyje ketvirtadienį tvirtino viceministrė.
Įstatymas dabar numato, kad žemę atgauti natūra galima tame mieste, kuriame žmogus ją turėjo ar paveldėjo, išskyrus Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, arba mieste, kuriame jis gyvena, išskyrus Vilnių ir dar šešis didmiesčius, taip pat tris didžiausius kurortus bei Kuršių neriją.
S. Krasilnikovos teigimu, tokia taisyklė galioja jau daug metų.
„Kiek metų galiojo draudimas perkelti žemę į Vilnių ir dabar vienu sprendimu kažkam sudarysime galimybę tą padaryti. Įteisinus leidimą perkelti žemę į Vilnių, kažkam, kas gyvena Grigiškėse ir turėjo teisę į žemę ten, būtų labai parankus įstatymas“, – teigė STT atstovė.
M. Juodvalkė tikina, kad nauja tvarka neleistų perkelti nuosavybės Senamiestyje ar Vilniaus centre.
„Išimtis nėra sukuriama, nes jau ir taip Grigiškių miestas yra savivaldybės (Vilniaus miesto – BNS) administracinėse ribose. Čia neina kalba apie atkūrimą Senamiestyje ar pačiame Vilniaus centre. Tas atkūrimas būtų į senuosius kaimus, kas yra ir kitiems žmonėms, kuriems dar neatkurta nuosavybė“, – teigė viceministrė.
„Manyčiau, kad čia svarbus aspektas tas, kad Grigiškėse žemės jau nebėra atkurti nuosavybę, dėl to visi tie, kurie pretenduoja į žemės atkūrimą Grigiškėse, automatiškai keliauja į žemės atkūrimą Vilniuje. (...) Vietoje to, kad žmogui išmokėtume mažą kompensaciją, siūlome sudaryti galimybę, kad jis keliauja į miestą, kur jam atkuriama žemė. Šis modelis nesukuria jokių neskaidrių mechanizmų“, – aiškino M. Juodvalkė.
Nacionalinės žemės tarnybos laikinoji direktorė Giedrė Ričkutė mano, kad tėra teorinė galimybė, kad iš Grigiškių daug žemės bus perkeliama į Vilnių.
„Įstatyme siūloma formuluotė yra labiau teorinė galimybė, kad iš Grigiškių gyventojai galėtų persikelti žemę į Vilnių. Kadangi tai yra tik pavieniai atvejai – šiai dienai yra apie 20 pretendentų, kurie laukia eilėje. Ir ta teorinė galimybė galėtų realizuotis tik tuo atveju, jeigu Vilniaus miesto meras priimtų sprendimą, kad Grigiškėse sklypų tikrai jau nėra ir nebebus“,– aiškino ji.
Tuo metu S. Krasilnikova pabrėžė, kad Kauno miesto savivaldybėje atlikta korupcijos rizikos analizė parodė, kad „tos teorinės galimybės virto realybe“: „Sklypų atsiradimas ilgainiui vis kito – tai yra sklypų, tai nėra“.
