Vyriausybei sunkiai sekasi susikalbėti su Energetikos ministerija. Iš to kylanti painiava dėl remiamos elektros energijos kvotų skatina šilumos kainų vilniečiams augimo baimes.

Tai pateikė ar ne?

Elektros energijos gamybos kvotos miestams turėjo būti paskirstytos iki spalio 15 d. Energetikos ministerija tikina, kad pateikė nutarimo projektą Vyriausybei.

"Energetikos ministerija tokį projektą yra pateikusi Vyriausybei ir Vyriausybė turi priimti sprendimą", – informavo energetikos ministro vyriausioji patarėja Daiva Rimašauskaitė.

Tačiau iki šiol projektas nėra įtrauktas į Vyriausybės darbotvarkę. Kodėl? Ministro pirmininko patarėjas energetikai Tomas Garasimavičius "Vilniaus dieną" informavo apie kiek kitokią situaciją.

"Ministerija šiuo metu nėra pateikusi jokio projekto. Jis buvo grąžintas jiems (Energetikos ministerijai – red. past.) peržiūrėti, todėl jie turi pateikti atnaujintą variantą", – aiškino T.Garasimavičus. Pasak jo, anksčiau pateiktame projekte netikslingai pateikti patys kvotų nustatymo principai.

Kaina išaugtų

Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kvotos sukėlė didžiausią nerimą. Pasak energetikų, sumažinus ar visai panaikinus kvotas Vilniaus ir Kauno termofikacinėms elektrinėms, gali išaugti šildymo kainos.

Kaip teigė "Vilniaus energijos" atstovas Nerijus Mikalajūnas, toks Vyriausybės žingsnis neabejotinai lemtų didesnį šilumos tarifą Vilniaus miesto gyventojams. Tiesa, kiek kaina augtų, paaiškėtų tik po tikslių skaičiavimų.

"Gana sudėtinga įvardyti konkretų skaičių, nes tai priklausytų nuo elektros energijos kainos rinkoje, o dabar ji labai stipriai auga. Kadangi mes negalėtume sau jos pasigaminti, turėtume pirkti, o tai savaime būtų brangiau", – "Vilniaus dienai" aiškino N.Mikalajūnas.

Be to, sustabdžius Vilniaus termofikacinės elektrinės Nr. 3 veiklą, šilumos gamyba sostinėje būtų perkelta į ne tokius efektyvius ir brangesnius gamybos įrenginius. Išaugusios gamybos sąnaudos, vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymu, būtų įskaičiuotos į šilumos kainą.

"Mes priemonių jokių imtis negalime, galime tik apie tai kalbėti. Bet tikrai būtų nesuprantami bet kokie motyvai žiemą termofikacinėje elektrinėje negaminti elektros, kai visos šiuo metu egzistuojančios alternatyvos iš esmės yra blogesnės", – sakė N.Mikalajūnas.

Prieštarautų susitarimams

Pasak jo, argumentai, kodėl reikėtų negaminti elektros energijos Vilniaus termofikacinėje elektrinėje Nr. 3, tiesiogiai prieštarauja valstybinių institucijų pažymoms, išduodamoms kiekvieną mėnesį. Teiginiai, kad gamyba nėra efektyvi, irgi neturi jokio pagrindo, nes tų institucijų dokumentai liudija visai ką kita.

"Turbūt yra kažkokie povandeniniai procesai, kurių mes dabar įvardyti negalime", – tikino N.Mikalajūnas.
N.Mikalajūno teigimu, atsisakymas skirti remiamą elektros energijos kiekį termofikacinei elektrinei Nr. 3 prieštarauja ir pažeidžia bendrus šilumos bei elektros gamybos skatinimo principus.

ES direktyvose numatomas didelio efektyvumo termofikacijos skatinimas siekiant taupyti pirminius energijos šaltinius, išvengti tinklo nuostolių ir mažinti teršalų, visų pirma – šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetimą.

Su tuo iš dalies sutinka ir Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.

"Visi tikisi, kad tvarka bus pakeista ir bus leidžiama importuoti tiek rusiškos energijos per Baltarusijos sieną, kiek reikia Lietuvai. Tada kainos nukristų iki praėjusių metų lygio – 15–16 centų, kaip visi ir tikisi biržoje. Tada jau "Vilniaus energijai" neapsimokėtų gaminti, nes jie negalėtų elektrinėje Nr. 3 gaminti šilumos be elektros. Jie tą elektrinę sustabdytų ir jos nenaudotų.

Tačiau kaip tinklas jie išliks, elektrinę reikės prižiūrėti, išlaikyti personalą ir atsiras tos išlaidos, kurios niekaip nepadengiamos pajamomis iš elektros", – aiškino energetikas M.Nagevičius.

Apie padarinius nepagalvota?

Kiek tų nuostolių bus perkelta į šilumos kainą? Kol kas to pasakyti niekas negali.

"Tam tikru požiūriu, kad kils kainos, "Vilniaus energija" gąsdina primityviai. Bet galų gale gali būti taip, kaip jie ir sako, – dėl to galimo nuostolio. Lygiai tas pats ir su Kauno termofikacine elektrine – jeigu jie nutrauks veiklą, tai kas užtikrins šilumos tiekimą? Arba bus ieškoma kokio nors sprendimo, kaip kompensuoti nuostolius, kad jie galėtų vykdyti veiklą", – tvirtino M.Nagevičius.

Ekspertas įtaria, kad valstybės superkamų elektros kvotų termofikacinėms elektrinėms panaikinimu ar jų sumažinimu bandoma laikinai sustabdyti elektros kainų augimą. Tačiau rezultatas gali būti atvirkščias ir net kelti grėsmę Lietuvos energetinei nepriklausomybei.

"Nežinau, kuo tai baigsis, bet man tai primena bandymą bet kuriuo būdu sumažinti elektros kainą, nelabai žiūrint į galimus padarinius, – kalbėjo M.Nagevičius. – "Vilniaus energija" dalį padarinių absorbuos per savo nuostolį, bet negali absorbuoti viso nuostolio. O "Lietuvos energija" (kuriai taip pat turi būti nustatytos kvotos – red. past.) irgi neaišku, kaip išsilaikys tokioje situacijoje, kokia yra dabar. Jie nebegali dirbti mažiausia reikiama apkrova visus metus. Dalį laiko jie turės gaminti elektrą už mažesnę savikainą nei rinkos kaina ir nepadengs mokesčio už dujas arba turės dalį laiko stovėti neveikdama, o įvykus kokiam nors įvykiui jie negalės staigiai užsikurti. Atsirastų grėsmė energetiniam saugumui."