Streikuojanti profsąjunga prašo teisės į poilsį, VVT dalį reikalavimų vadina nepagrįstais

„Negalime sutarti dėl darbuotojų teisės po penkių darbo valandų turėti minimalią pertraukėlę pavalgyti ir pailsėti – 30 minučių pertraukos“, – žurnalistams pirmadienį spaudos konferencijoje sakė VVT darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Algirdas Markevičius.

Pasak jo, kai kurie darbuotojai priversti dirbti ir išvis be pertraukų.

„Mes siekiame įtvirtinti kolektyvinėje sutartyje normą, kad būtų jam užtikrinta teisė pasiilsėti. (...) Matome, kad bendrovė šiai dienai nenori susitarti ir užtikrinti darbuotojų teisės“, – kalbėjo profsąjungos vadovas.

Jis taip pat pabrėžė, kad kolektyvinėje sutartyje siekiama įtvirtinti „penkių darbo dienų savaitę“.

Matome, kad bendrovė šiai dienai nenori susitarti ir užtikrinti darbuotojų teisės.

„Mes vėl matome, kad bendrovė kategoriškai atsisako derinti tą punktą. Darbuotojams į mėnesinius darbo grafikus statoma šešta diena be jų sutikimo, – sakė A. Markevičius. – Bendrovė manipuliuoja darbo valandomis, sako, kad yra suminė apskaita. Taip, bet norime pabrėžti, kad mėnesiniuose darbo grafikuose jau nustatomas viršvalandinis darbas.“

Trūksta poilsio vietų

Profsąjungos vadovas teigė negalintis atsakyti, kiek dar laiko streikas gali tęstis, nes visa tai priklausys nuo galimybių susitarti. Jis pabrėžė, kad šiuo metu streike dalyvauja 582 vairuotojai.

„Tai pat turime ir kitų pareigybių darbuotojų, kurie norėtų prisijungti prie streiko. Bet (...) streikas vykdomas tik transporto departamente“, – sakė A. Markevičius.

Jis pabrėžė, kad šiuo metu minimalias paslaugas keleiviams teikia nuo 40 iki 80 darbuotojų.

Pasak jo, VVT žadėjo dar šiais metais pastatyti penkis modulinius namelius, kuriuose darbuotojai galėtų pasiilsėti, tačiau savo įsipareigojimų nevykdo.

„Kada profesinė sąjunga kelia tuos klausimus, eina į streiką, mes matome gražius straipsnius, kad pastatys dar 11, bet mes prašome pastatykite bent šituos“, – kalbėjo jis.

A. Markevičiaus teigimu, dėl to darbuotojai priversti valgyti autobusuose ar troleibusuose.

Įmonė kaltina nekonstruktyvumu

VVT pirmadienį išplatintame pranešime nurodo, kad dalis profsąjungos keliamų reikalavimų yra nepagrįsti.

Įmonės teigimu, profesinė sąjunga reikalauja įtvirtinti darbo užmokesčio augimą siejant jį su keleivių vežimo įkainio indeksavimu, stažo priemokai numatyti 700 tūkst. eurų, nors anksčiau sutarta dėl 450 tūkst. eurų, streikuojantiems darbuotojams išmokėti darbo užmokestį, kuris už šią savaitę siekia beveik 350 tūkst. eurų.

„Šiais metais atlyginimus kėlėme jau du kartus ir tam skyrėme virš 6 mln. eurų. Abejoju, ar patys profesinės sąjungos nariai supranta, kad įkainis gali būti taikomas ir į neigiamą pusę, tai yra mažėti. Visgi, siekdami sutarimo teikiame pasiūlymą kolektyvinėje sutartyje užfiksuoti, kad atlyginimai darbuotojams bus ne mažesni nei vidutinis darbo užmokestis Vilniuje“, – sako bendrovės vadovas Darius Aleknavičius.

Be kita ko, anot VVT, profesinė sąjunga kolektyvinėje sutartyje taip pat nori įtvirtinti papildomas garantijas tik savo nariams: apsaugą nuo atleidimo iš darbo, didesnį nei kitų darbuotojų pirmų ligos dienų apmokėjimą, toleranciją alkoholiui iki 0,2 promilių.

Vis dėlto A. Markevičius sako, pastaroji norma yra likusi iš ankstesnės kolektyvinės sutarties, jos profsąjunga atsisako.

Papildomos garantijos

Kolektyvinės sutarties derybose VVT taip pat nori susitarti dėl aiškaus profsąjungos dalyvavimo įmonės veikloje. Ji pabrėžia, kad profsąjunga siekia, jog bendrovės veiklai svarbūs ir vadovų kompetencijai bei atsakomybei priskiriami sprendimai būtų derinami su ja.

„Tokių išskirtinių teisių neturi kitos Lietuvos profesinės sąjungos. Tai nėra būdinga šiuolaikinė praktika įmonėse“, – sakė VVT generalinis direktorius.

Sostinės įmonė tikina, kad darbuotojų profesinė sąjunga nenori numatyti kolektyvinės sutarties galiojimo termino, nors bendrovė siūlo įtvirtinti 36 mėnesius, nes „pastarųjų metų situacija parodė, kad priešingu atveju ateityje vėl gali kilti keblumų dėl naujos sutarties“.

Pasak profsąjungai atstovaujančio advokato Nerijaus Kasiliausko, reikalavimai dėl papildomų garantijų jos nariams – normali praktika.

„Aukščiausias Teismas ne kartą yra pasakęs, kad kolektyvinėse sutartyse galima ir būtina tam tikras sąlygas išskirti profesinių sąjungų nariams, nes tai yra nauda nariams, kad jie dalyvauja šitoje organizacijoje“, – kalbėjo jis.

A. Markevičius taip pat akcentavo, kad profsąjunga linkusi leistis į kompromisus ir atsisakyti tam tikrų reikalavimų.

Bendrovė skaičiuoja, kad viena streiko diena jai kainuoja apie 150 tūkst. eurų negautų pajamų.

VVT sostinėje aptarnauja 76 iš 105 maršrutų: penkis greituosius, 17 troleibusų ir 54 autobusų. Keleivių vežimo paslaugas vykdo dar du vežėjai – „Transrevis“, ir „Kautra“, jos keleivius veža įprastu grafiku.