Quantcast

Sporto vadyba: sostinė liko kitiems už nugarų

Vilniaus vardą Lietuvos ir tarptautinėse varžybose garsinantys sporto klubai, sportininkai ir specialistai šiais metais ryškiais pasiekimais nesužibėjo. Tai patvirtino ir gruodžio pradžioje Vilniuje vykusi 2018-ųjų Lietuvos sporto vadybos apdovanojimų ceremonija, kurioje Lietuvos sostinė ir jos atstovai liko be įvertinimų.

2016 m. pirmą kartą vykusiuose rinkimuose Vilnių reprezentavo geriausiu Metų infrastruktūros objektu išrinktas „Delfi“ sporto centras ir Metų sporto vadybininku pripažintas automobilių sporto atstovas Benediktas Vanagas. Pernai Metų sporto renginiu tapo Vilniuje vykęs pasaulio šiuolaikinės penkiakovės taurės finalas. Šiais metais Lietuvos sporto vadybos apdovanojimuose vienintelį vilnietišką akcentą paliko ekspertų komisijos sprendimas prizu už gyvenimo nuopelnus apdovanoti buvusią lengvaatletę, trenerę, kūno kultūros mokytoją, ilgametę Vilniaus sporto mokyklos direktorę, Vilniaus sporto veteranų klubo "Aidas" prezidentę Danutę Ivašauskienę.

Vilniaus pavadinimas taip pat šmėžavo Metų profesionalaus sporto klubo ir Metų sporto klubo kategorijose. Tiesa, profesionalių klubų rinkimuose su Kauno "Žalgiriu" ir Marijampolės "Sūduva" grūmėsi ne "Rytas" ar "Žalgirio" futbolo klubas, o Vilniaus lengvosios atletikos klubas "Cosma". Mėgėjų sporto klubų kategorijoje drauge su Šiaulių regbio klubu "Vairas", Kauno sportinių šokių klubu "Sūkurys", Klaipėdos kiokušin karatė klubu "Shodan" ir Panevėžio klubu "Dviračiai" buvo įrašytas ir Vilniaus sporto žaidimų klubas "Žuvėdra". Be to, Metų sporto renginio kategorijoje į ketvertuką pateko spalio 26 d. Vilniuje vykusi "Tinklinio naktis", o Metų sporto iniciatyvos kategorijoje figūravo Jono Valančiūno labdaros ir paramos fondo sostinėje įsteigti paauglių dienos namai "Išvien".

Visgi Lietuvos sporto vadybos apdovanojimuose Vilniaus miesto sporto klubai, renginiai ir iniciatyvos liko be apdovanojimų. Profesionalaus klubo kategorijoje nugalėjo Kauno "Žalgiris", Metų sporto klubo kategorijos laimėtoju tapo Šiaulių regbio klubas "Vairas", Metų sporto renginio kategorijoje tvirtai nugalėjo Kauno "Žalgirio" arenoje surengtas IIHF IB 2018 m. pasaulio ledo ritulio čempionatas, o Metų sporto iniciatyva buvo pripažinta krepšinio Eurolygos ir VDU bendra magistrantūros studijų programa.

Kitose kategorijose Vilnius apskritai neturėjo savo atstovų. Tiesa, Metų sporto vadybininku buvo paskelbtas buvęs Vilniaus "Statybos" krepšininkas Artūras Karnišovas, bet šio įvertinimo jis sulaukė už savo veiklą Denverio "Nuggets" klube. Nuo 2013 m. šiame klube dirbantis 47 metų lietuvis praėjusių metų viduryje tapo "Nuggets" generaliniu vadybininku ir svariai prisidėjo prie sėkmingo komandos žaidimo. Metų vadybininko kategorijoje taip pat buvo nominuoti du futbolo pasaulio atstovai – Lietuvos čempionės Marijampolės "Sūduvos" prezidentas Vidmantas Murauskas ir buvęs Vilniaus "Žalgirio" sporto direktorius Mindaugas Nikoličius. Tiesa, pastarasis įvertinimo sulaukė ne dėl darbo "Žalgiryje". Šių metų pradžioje M.Nikoličius atsisveikino su sostinės futbolo klubu ir persikėlęs į Kroatiją užėmė HNK "Gorica" klubo sporto direktoriaus postą. Iš pradžių lietuvis padėjo komandai iškopti į aukščiausiąją Kroatijos futbolo lygą, o joje po pirmojo rato "Gorica" užima penktą vietą.

Tenka pripažinti, kad kiti Lietuvos miestai sporto vadyba paskutiniu metu lenkia Vilnių.

Vilniaus miesto sporto problemas paryškino ir rinkimų rezultatai Metų sporto miesto bei Metų sporto infrastruktūros kategorijose. Sporto miesto kategorijoje po itin atkaklios kovos tik visuomenės balsai lėmė, kad triumfavo Marijampolė. Lietuvos vyrų futbolo ir tinklinio čempionų miestas už nugaros paliko Kauną, Klaipėdą, Panevėžį, Trakus ir Kėdainius. Metų infrastruktūros objektu buvo paskelbtas naujasis Klaipėdos baseinas. Kiti pretendentai buvo Šiaulių sporto gimnazijos kompleksas, Kauno kovos menų akademija bei sporto klubų "Impuls" ir "Lemon Gym" tinklas. Beje, šioje kategorijoje Vilniaus garbę apginti taip pat galėjo baseinai. Tačiau Lazdynų baseino statybos įstrigo mirties taške, o dar pavasarį duris atverti turėjęs Fabijoniškių baseinas vilniečius priims tik kitų metų pradžioje.

Lietuvos sporto federacijų sąjungos (LSFS) viceprezidentas ir Lietuvos sporto vadybos apdovanojimų darbo grupės pirmininkas Romas Vitkauskas "Vilniaus dienai" sakė, kad rinkimų rezultatai simptomiškai atspindi sporto padėtį Lietuvos sostinėje.

"Visų pirma, kandidatus kiekvienai rinkimų kategorijai siūlo LSFS narės – įvairių sporto šakų federacijos, įvairių žiniasklaidos priemonių atstovai, sporto žurnalistų federacija ir LSFS prezidiumo nariai. Tai tikrai labai platus specialistų ratas. Ir jei jie nemato Vilniaus tam tikrose kategorijose, tai rodo, kad miestas turi bėdų su sporto plėtojimu, infrastruktūra, o sporto visuomenė pasigenda tinkamo miesto valdžios požiūrio į sportą", – teigė R.Vitkauskas.

– Kokia yra šių rinkimų paskirtis, kas priėmė galutinius sprendimus atskirose kategorijose?

– Trečius metus iš eilės LSFS rengiamų Lietuvos sporto vadybos apdovanojimų tikslas – pagerbti ne geriausius sportininkus, trenerius ar komandas, bet geriausius sporto vadybininkus, vadovus, organizatorius, jų iniciatyvas, renginius ir pan. Be geros vadybos šiais laikais siekti aukštų rezultatų taip pat sunku, kaip plaukti be vandens ar žaisti krepšinį be kamuolio.

Kalbant apie balsavimą, tai reikia pasakyti, kad devyniose kategorijose nugalėtojus lėmė visuomenės (33 proc. balsų) ir aštuonių ekspertų komisijos balsavimas. Komisijoje buvo įvairių sporto ir vyriausybinių organizacijų atstovai, kurių negalima apkaltinti šališkumu. Visgi man asmeniškai didžiausią įspūdį padarė internetu balsavusių žmonių aktyvumas. Šiais metais internetu savo nuomonę išreiškė net tris kartus daugiau žmonių nei pernai.

– Pagal kokius kriterijus buvo atrenkami kandidatai profesionalių sporto klubų ir sporto klubų kategorijose?

– Profesionalaus klubo rinkimuose svarbu buvo ne tik jo pasiekimai, bet ir pritraukiamų į rungtynes sirgalių skaičius, renkamas biudžetas, klubo žinomumas ir svarba visuomenėje. Šiais aspektais Lietuvoje ryškiai išsiskiria Kauno "Žalgiris", bet šį kartą žalgiriečiams rimtą iššūkį metė ir Lietuvos futbolo čempionės "Sūduvos" gerbėjai. O tai, kad Vilniuje geriausiu profesionaliu sporto klubu buvo išrinktas lengvaatlečių klubas "Cosma", vertinčiau kaip savotišką iššūkį tradiciniams miesto sporto grandams – "Rytui" ir "Žalgiriui". Šią vasarą "Cosma" klubo vyrų komanda dalyvavo prestižinėse Europos čempionų klubų taurės varžybose ir jose tarp dešimties klubų užėmė penktą vietą. Tai yra naujas reiškinys Vilniaus sporto padangėje, bet jis tikrai labai įdomus ir reikalingas.

Visuomeninių sporto klubų kategorijoje orientuojamės į masiškumo kriterijų, bet taip pat vertiname, kiek klubo auklėtinių žaidžia įvairiose Lietuvos rinktinėse, kokie jų pasiekimai. Čia nepralenkiamas buvo Šiaulių regbio klubas "Vairas", su juo labai rimtai kovojo Kauno sportinių šokių klubas "Sūkurys". Vilniaus "Žuvėdros" sporto klubo moterų ir vyrų komandos 2018 m. žolės riedulio čempionatuose iškovojo sidabrą ir bronzą, žaidė Europos turnyruose, turėjo savo atstovų ir Lietuvos rinktinėse, tad šiame sporto klubų būryje taip pat atsidūrė neatsitiktinai.

– Ar Vilnius nebuvo vertas vietos bent jau geriausių Lietuvos sporto miestų penketuke?

– Tenka pripažinti, kad kiti Lietuvos miestai sporto vadyba paskutiniu metu lenkia Vilnių. Sostinei reikėtų pasitempti ir su sporto infrastruktūra, ir su iniciatyvomis, paskutiniais metais nedžiugina ir Vilniaus sporto klubų rezultatai šalies čempionatuose ar tarptautinėje arenoje. Vilnius tikrai galėtų skirti gerokai daugiau dėmesio sportui, bet šiuo metu padėtis yra nelabai gera.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių