- Rūta Grigolytė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ar skulptūros ant Žaliojo tilto yra įžeidimas kovojusiems už laisvę, ar šalies istorijos, kurios neištrinsi, dalis? Vieningos nuomonės pasiekti nelengva. „Galbūt tuomet ir stalininius pastatus imkime griauti?“, – stebisi menotyrininkas Saulius Pilinkus.
Jis kelia klausimą, ar, pavyzdžiui, ir žiaurių Romos imperatorių atvaizdai turėtų būti sunaikinti.
Seimo narys Kęstutis Masiulis įregistravo įstatymo pataisą, kuria neleidžiama valstybei paskelbti saugomais objektų, ant kurių vaizduojami sovietiniai ar nacistiniai simboliai. Ši įstatymo pataisa leistų nukelti ant Žaliojo tilto nuo 1952-ųjų stovinčias keturias skulptūrų grupes: „Taikos sargyboje“, „Pramonė ir statyba“, „Mokslo jaunimas“, „Žemės ūkis“.
K. Masiulio teigimu, 2008 m. Seimas jau priėmė įstatymą, kuriuo draudžiama viešai demonstruoti sovietinius ar nacistinius simbolius, taigi objektai su tais simboliais negali būti paskelbti saugomais valstybės.
„Šalyje gyvena daug žmonių, kurie patys savo akimis yra regėję ir išgyvenę sovietinį terorą. Beveik nėra šeimos, kurios giminaičiai nebūtų nukentėję nuo sovietinių represinių tarnybų, todėl propagandinių objektų saugojimas yra priminimas apie patirtas skriaudas. Žmonėms, kurie priešinosi sovietinei okupacijai, žuvo dėl laisvės, yra įžeidimas, kad nepriklausoma Lietuva dėl kurios jie liejo kraują, saugo budelių simbolius“, – savo pranešime pataisos pateikimą komentavo Seimo narys.
K. Masiulis taip pat pažymėjo, kad menininkai, kurie kūrė sovietinius ideologinius objektus, nebuvo laisvi – iš jų buvo reikalaujama, kad kūriniai tarnautų komunistinės visuomenės kūrimui. „Laisva Lietuva niekur ir niekam nėra įsipareigojusi saugoti ideologizuotą meną. Ar rodyti ir kaip rodyti atskirus objektus, turi nutarti vietos bendruomenė, tačiau ne paveldosaugininkai“, – argumentavo K. Masiulis.
Menotyrininkas, Vilniaus rotušės ceremonmeistras S. Pilinkus mano, jog toks požiūris yra savo silpnumo pripažinimas.
„Jeigu manome, kad esame nestiprūs, tai bijome įvairių simbolių ir pakankamai kokybiškų, nors ideologizuotų meno kūrinių. Jeigu jaučiamės labai tvirti, mūsų negąsdina nei žvaigždės, nei svastikos. O dar jeigu tai turi tam tikrą meninę vertę, ne tik istorinę, tai kodėl gi ne? Šiandien mums visai nesvarbu, kad Neronas (Romos imperatorius 54-68 metais – red. past.) buvo žvėris. Žiūrime į jo skulptūrą ar jo epochos bareljefus kaip į labiau ar mažiau pavykusius meno kūrinius. Tai kam paskutinius pėdsakus išnaikinti? Turiu omenyje, kad net jaunimui turėtume, ką parodyti, neveždami prie Baltarusijos sienos, o tiesiog pačiame Vilniuje, ir būtų žymiai stipresnis įspūdis: ar galite patikėti, kad buvo šitaip?“, – įsitikinęs S. Pilinkus.
Vilniaus istoriją gerai išmanantis menotyrininkas sakė, jog ir kulkų pėdsakus Spaudos rūmų sienoje galima užtinkuoti, tačiau yra daug rimtesnių dalykų, kuriuos reikia spręsti. „Vadinasi, mes nepasitikime savimi. Neturėsime kaip parodyti jaunai kartai, kaip gyvenome, kokį padarėme stebuklą. Labiau pasitikėsime tais, kurie aiškins, kad viskas buvo nuostabu, gerai?“, – kalbėjo S. Pilinkus.
Paklaustas, kas, jeigu skulptūros būtų nukeltos, kuo būtų galima jas pakeisti, ir kas geriausiai atspindėtų teritorijos istoriją, S. Pilinkus taip pat atsakė klausimu: „Tuomet galbūt reikėtų perstatyti tiltą? Jeigu tiltas yra epochos architektūrinis kūrinys, tai galima demontuoti jį, pastatus? Taip juk darydavo: nebemadinga gotika – viską darome renesansiškai, nebemadingas renesansas – statome barokiškai. Būtų amžinai jaunas ir šviežias Vilniaus veidas. Galime nuotraukas muziejuose pasilikti. Manau, jog stebuklas, kad kai kurie epochos liudininkai išlieka, ar erzinantys, ar ne. Kuo mes pasauliui įdomūs, jeigu patys sau neįdomūs? Negi dabar visą stalininę architektūrą perstatyti?“.
S. Pilinkaus manymu, vadinamųjų epochos liudininkų saugojimas nėra nostalgija – tai istorijos pėdsakai miesto veide.
„Jeigu žinome, kad esame teisūs, ir visi tie, kuriuos mes ugdome, supras tą žinią, tai kokie simboliai gali ką nors pakeisti? Jau bolševikai tą darė. Juk jeigu nupjausi kryžių, tai tikėjimas išnyks? Nesąmonė“, – mano S. Pilinkus.
Parlamentaro K. Masiulio pranešime primenama, kad per sovietinę ir nacistinę okupaciją Lietuva neteko per 1 mln. savo gyventojų. Apie 300 tūkst. žmonių patyrė komunistinio režimo baisumus – kalėjimus, lagerius, tremtį Sibire ir tolimojoje Šiaurėje. Nacionalsocialistai nužudė beveik 200 tūkst. Lietuvos piliečių, daugiausiai žydų kilmės. Bėgdami nuo komunistinio teroro iš Lietuvos pasitraukė daugiau kaip 440 tūkst. šalies gyventojų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Netrukus gimdysianti A. Zuokė: nesitikėjome, kad pavyks taip greitai1
Augusta Zuokė – smuikininkė, NIKO ansamblio koncertmeisterė ir Artūro Zuoko žmona – jau greitai taps mama. Šeima netrukus susilauks pirmojo bendro kūdikio – namus papildys mergytė. ...
-
Su G. Kirkilu atsisveikina buvę kolegos ir politiniai oponentai: jis buvo valstybės žmogus17
Vilniuje atsisveikinti su mirusiu buvusiu Ministru pirmininku Gediminu Kirkilu renkasi kolegos ir politiniai oponentai. ...
-
Gera žinia vietos bendruomenei: „YIT Lietuva“ pradeda ilgai lauktą Kazbėjų tilto remontą1
Į Kultūros paveldą įrašytas Vilniaus pakraštyje esantis Kazbėjų tiltas, kurio rekonstrukcijos ilgai laukė vietos bendruomenė bei sostinės vairuotojai, pagaliau bus sutvarkytas. Jo kapitalinio remonto darbų imasi tvarios miestų ir infra...
-
Ruošimasis ekstremalioms situacijoms: kalta ne tik pasenusi įranga2
Kovo pabaigoje dalis vilniečių turėjo gauti įspėjamuosius pranešimus apie Panerių gatvėje kilusį didžiulį gaisrą automobilių laužyne. Tačiau socialiniuose tinkluose kilo sostinės gyventojų pasipiktinimas: dalis negirdėjo sirenų ir nesu...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
Vilniuje atsisveikinama su buvusiu Lietuvos premjeru G. Kirkilu32
Antradienį nuo vidurdienio sostinėje galima atsisveikinti su savaitgalį mirusiu buvusiu premjeru Gediminu Kirkilu. ...
-
Sostinės Pilaitės rajone įmonė neteisėtai iškirto 34 medžius: teks atlyginti per 11 tūkst. eurų žalą7
Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) informuoja, kad sostinės Pilaitės rajone įmonė neteisėtai iškirto 34 saugotinus medžius. ...
-
Protesto akcijoje susirinkusieji solidarizavosi su M. Simanynu: „Trupink žiedus, o ne žandikaulius“7
Pirmadienį Nepriklausomybės aikštėje kelios dešimtys žmonių susirinko į protesto akciją, skirtą solidarizuotis su už prekyba kanapių produktais nuteistu Martynu Simanynu. ...
-
Vilniaus savivaldybės atstovas: šildymu turėtų pasirūpinti ir gyventojai3
Pirmadienį Vilniaus miestui pasekus kitų savivaldybių pavyzdžiu ir atnaujinus šildymo sezoną, sostinės savivaldybės atstovas sako, kad patys gyventojai turėtų spręsti, kada pradėti ar nutraukti šilumos tiekimą. ...
-
A. Avulis: nežinau, kaip pastatyti Nacionalinį stadioną už mažesnę kainą17
Nacionalinį stadioną iš „BaltCap“ perimančios „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis sako ir po Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pastabų vis dar tikintis, kad dėl projekto galima rasti susitarimą. Tačiau jis tikino jau pa...