Mylėti savo tėvynę, puoselėti patriotiškumo dvasią – to moko mokytojai, tai įskiepyti, siūlydamas kabinti trispalves ant mokyklų mėgina ir sostinės meras. Tačiau patraukti iš miesto centro kontroversiškų asmenybių paminklų savivaldybė neskuba.

Nusprendė demontuoti paminklą

Lietuvių poetas, dramaturgas, kritikas, publicistas, vertėjas, kultūros veikėjas – tokiais vardais vadinamas prieš beveik septynias dešimtis metų miręs Liudas Gira. Skvere priešais Švietimo ir mokslo ministeriją (ŠMM) stūkso jam sovietmečiu pastatytas paminklas, tačiau politiniai kaliniai, tremtiniai, Sąjūdžio atstovai L.Girą vadina prieštaringos biografijos asmeniu.

Praėjusių metų gruodį švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pasirašė merui Artūrui Zuokui ir kultūros ministrui Arūnui Gelūnui skirtą raštą dėl L.Giros paminklo demontavimo. Jame buvo rašoma, kad L.Giros paminklas yra "buvusios okupacinės valdžios padėkos ženklas žmogui, kuris aktyviai bendradarbiavo su Lietuvą okupavusia Sovietų Sąjunga, buvo vienas Liaudies seimo narių, vykusių į Maskvą prašyti, kad Lietuva būtų priimta į Sovietų Sąjungos sudėtį".

Rašte taip pat sakoma, kad "visuotinai sutariama, jog 1940 m. įvykdyta okupacija reiškė valstybės ir tautos tragediją, lėmė šimtų tūkstančių žmonių kančias ir dešimčių tūkstančių Lietuvos piliečių žūtį. Todėl paminklas Lietuvą okupavusios valstybės talkininkui neturėtų stovėti priešais ministeriją, Vilniaus senamiestyje.

Savivaldybė neturi pinigų

L.Giros paminklas įrašytas į Kultūros vertybių registrą, tačiau 2010 m. Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos sprendimu jam teisinė apsauga buvo panaikinta. Toks sprendimas priimtas, nes paminklas neatitinka amžiaus cenzo ir neturi meninės vertės. Tai reiškia, kad šis paminklas nevertingas kultūros paveldo požiūriu ir neturi būti saugomas toje vietoje, kurioje šiuo metu yra pastatytas", – rašoma Kultūros ministerijos rašte švietimo ir mokslo ministrui.

Taigi jie neprieštaravo, kad L.Giros paminklas būtų demontuotas. Tačiau nepritarė, kad jis būtų sunaikintas.

Prašymas demontuoti L.Giros paminklą A.Volano gatvėje šių metų sausį buvo nagrinėjamas Vilniaus miesto pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisijos posėdyje. Komisija neprieštaravo, kad paminklas būtų demontuotas, tačiau rašte nurodė, jog savivaldybė tam nėra numačiusi lėšų.

Reikia kitos vietos

Savivaldybės skaičiavimu, šiems darbams reikia apie 10 tūkst. litų. Ministerija sutiko pati sumokėti už visus darbus, kurie bus susiję su L.Giros paminklo demontavimu ir perkėlimu. Tačiau kol kas viskas tik kalbų ir principinių sutikimų lygio.

"Kol kas, suprantu, svarstymai įklimpę miesto savivaldybėje. Atsakingi ministerijos žmonės pastarosiomis savaitėmis dalyvavo pasitarimuose savivaldybėje ieškant sprendimo. Tikiuosi, kad tokie pokalbiai duos postūmį, – sakė švietimo ir mokslo ministras G.Steponavičius ir pridūrė: – Aš tikrai labai tikiuosi, jog bus suprasta, kad asmenybės, susijusios ir su mūsų žmonių tragiškais likimais, vis dėlto turi atrasti ne tokią akis badančią vietą kaip ministerijos pašonėje esantis skveras."

Savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus pavaduotojas Antanas Mikalauskas komentuodamas šią situaciją teigė, kad šiuo metu paminklui ieškoma naujos tinkamos vietos. "Turint pasiūlymus ir priėmus tam reikalingus sprendimus, darbai galėtų būti vykdomi", – trumpai atsakė savivaldybės atstovas.

Svarbiausia – ne į Grūto parką

Paklaustas, kuri vieta, jo manymu, būtų tinkama šiam paminklui, švietimo ir mokslo ministras teigė, kad jie yra pasiruošę visiems variantams, svarbiausia, kad paminklas būtų iškeltas iš senamiesčio. "Esame girdėję, kad užsienio turistus po Vilnių vedžiojantys gidai, eidami pro šį paminklą, L.Girą pristato kaip žmogų, prisidėjusį prie mūsų iškilių šviesuomenės žmonių trėmimo į Sibirą. Man nesinori ir toliau būti pozityviam, rodyti, kad štai toks paminklo buvimas yra mus tenkinanti situacija", – aiškino G.Steponavičius.

Kiek švelnesnės nuomonės šiuo klausimu yra Vilniaus rotušės ceremonimeistras Saulius Pilinkus. Jis sutinka, kad L.Gira buvo tikrai kontroversiška asmenybė. Tačiau, nepaisant visų juodųjų dėmių, jis buvo ir kultūros veikėjas. S.Pilinkaus teigimu, iškelti tokias skulptūras kaip L.Giros ar Petro Cvirkos – jau praeitas etapas, "jie jau nebe baubai". Jo nuomone, jei stabizuotų objektų nejudiname, tarsi parodome, kad jų nebėra, o tie, kurie mums buvo visiškai netinkami, jau seniai stūkso prie Baltarusijos sienos, netoli Druskininkų.

"O čia bet kokiu atveju yra mūsų gyvenimo – blogo ir gero – dalis. Kita vertus, nebūtų galima niekaip paneigti, kad L.Gira, kaip literatas, neįnešė savo ryškaus indėlio. Kalbant apie vietą, sutinku, kad skveras prie ŠMM nėra tinkamiausia vieta. Klausimas, o kas atsirastų vietoj jo? Jei būtų galima gražiai toje vietoje įprasminti kokią nors kalbos, mokslo asmenybę, pavyzdžiui, daktarą Joną Basanavičių, o L.Girą ne išvežti į Grūtą, o papuošti, pavyzdžiui, daugiabučių rajone esančią jo vardu pavadintą gatvę, kodėl gi ne. Su paaiškinamąja lentele, kas jis toks buvo, ką padarė gera ir kuo nusidėjo", – savo nuomonę dėstė S.Pilinkus.