- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vilniaus miesto savivaldybė kartu su įmone „Vilniaus planas“ pristato 2020 m. požeminio vandens kokybės analizę, kurioje atsispindi duomenys iš 32-jų skirtingų požeminio ir šaltinio vandens monitoringo vietų, esančių įvairiame gylyje.
Pastaraisiais metais buvo fiksuojami stabilūs požeminio vandens cheminiai rodikliai, leidžiantys teigiamai vertinti Vilniaus gyventojams tiekiamą vandenį.
2020 metais geriausi požeminio vandens rodikliai buvo užfiksuoti gilesniuose (daugiau nei 30 m gylio) gręžiniuose – juose visi bendrosios cheminės sudėties rodikliai neviršijo jiems reglamentuojamų reikšmių. Dviejų gilesnių gręžinių vandenyje užfiksuoti nežymūs chloridų pėdsakai, tikėtina dėl druskų, naudojamų gatvių barstymui, poveikio. Vilniaus miesto savivaldybė kartu su gatves prižiūrinčiomis įmonėmis ir mokslininkais ieško aplinkai draugiškesnių ir prieinamų alternatyvų efektyviai kelių priežiūrai, todėl jau šiemet vietoje druskų dažniau buvo naudojamas smėlis ar net kavos tirščiai.
Savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ nuotr.
Nors dažniausiai tarša pasireiškia seklesniuose gręžiniuose, kuriuose fiksuojama organinė tarša ir didesnė nitratų koncentracija, šie rodikliai gyventojų naudojamam vandeniui įtakos neturi. Miesto vandenvietės, tiekiančios vandenį gyventojams, eksploatuoja tarpsluoksninį vandenį, o ne gruntinį, kuris aptinkamas pirmame žemės paviršiaus sluoksnyje ir yra jautresnis teršimui.
Pastebima, kad reikalinga stiprinti gyventojų aplinkosauginį sąmoningumą informuojant apie ydingą požiūrį į gruntinio vandens vartojimą iš miestuose esančių šaltinių ir šulinių.
„Ne kartą esame matę, kai prie miesto šaltinių susirenka eilutė žmonių įsipilti vandens, Vilniuje, pavyzdžiui, labai populiarus Dvarčionių šaltinis. Žmonės, nepaisydami perspėjimų, geria šaltinių vandenį ir teigia, kad šaltinių vanduo – ypatingas, jis veržiasi iš žemės gelmių, todėl yra švarus ir saugus gerti, tačiau tai nėra tiesa“, – teigia SĮ „Vilniaus planas“ aplinkos duomenų analitikė Agnė Eigminienė.
Pasak aplinkos duomenų analitikės, daugiamečiai tyrimai rodo, kad giluminių Vilniaus šaltinių vanduo beveik visada yra bakteriologiškai užterštas, arba labai greitai gali tokiu būti. Jame aptinkama bakterijų, kurios įprastai randamos fekalijose, o geriamajame vandenyje jų neturi būti. Vilniaus miesto savivaldybė gyventojus ragina nesirinkti šaltinių vandens vartojimui.
Požeminio vandens monitoringą būtina tęsti atsižvelgiant šios srities mokslininkų ir ekspertų rekomendacijas, siekiant stebėti, vertinti ir prognozuoti požeminio vandens, kuris Vilniuje yra vienintelis geriamojo vandens centralizuoto tiekimo šaltinis, cheminės būklės rodiklių pokyčius, teikti informaciją, reikalingą sprendimų priėmimui ir miesto bendruomenei.
Pagal kasmet gaunamus Vilniaus miesto požeminio vandens monitoringo tyrimų duomenis, stebima požeminio vandens lygio ir hidrocheminės sudėties kaita kol kas neturi įtakos Vilniaus miesto vandenviečių vandens kokybei. Detalią požeminio vandens monitoringo duomenų analizę planuojama parengti ir pateikti visuomenei pasibaigus esamam monitoringo 2017–2022 metų darbų periodui.
Susipažinti su 2020 m. požeminio vandens monitoringo ataskaita galima čia.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Maitinimo verslo atstovai protestuos prie Vyriausybės
Penktadienį šalia Vyriausybės pastato Vilniuje vyks maitinimo verslo atstovų protesto akcija, kurioje politikų bus reikalaujama grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas atmetė siūlymą panaikinti Lukiškių aikštės įstatymą4
Seimas ketvirtadienį nepritarė siūlymui atšaukti Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą. ...
-
„Skaidrinam“ Vilniaus rajone: tarybos nariai degalus pylėsi po kelis kartus per dieną
„Skaidrinam“ iniciatyvai pasiekus Vilniaus rajoną, nustatyta, kad mažiausiai aštuoni tarybos nariai degalus „pylėsi“ po kelis kartus per dieną, o beveik maksimalią išmokų sumą per kadenciją gavęs liberalas Arūnas...
-
Vilniaus šienavimo sezonas: tarp patogumo miestiečiams ir tvarumo1
Sostinėje prasideda šienavimo sezonas. Kaip ir pernai, vietose, kur žmonės daugiausia leidžia laisvalaikį, sportuoja, taip pat daugiabučių kiemuose, bus palaikoma trumpa veja. Dažnai šienaujama bus ir gatvių skiriamosiose juostose. Tači...
-
Vilniuje kaimynų bendrystę stiprins per dešimt bendruomenių projektų1
Sostinė bendruomenių tradicijas kuriančioms ir puoselėjančioms iniciatyvoms šiemet skiria 50 tūkst. Eur. Parama paskirstyta dvylikai kaimynystės ryšius stiprinančių projektų – isi jie dedikuoti vilniečių įtraukimui į kultūrin...
-
Vilniaus Senamiestyje bus pradedamos naujo gyvenamųjų namų projekto statybos5
Įmonių grupė „Eika“ kartu su bendrove „Etapas Group“ bei jos partneriais užbaigė sostinės Seinų gatvėje esančio sklypo ir jame suplanuoto gyvenamųjų namų projekto „Senamiesčio sodai“ įsigijimo sandorį. ...
-
Vilniaus oro uoste atidaryti olimpiniai vartai
Iki 2024 metų Paryžiaus vasaros olimpinių žaidynių likus 100 dienų, Vilniaus oro uoste atidaryti simboliniai olimpiniai išvykimo vartai. ...
-
A. Avulis: vis dar galioja mano pasiūlymas, kad 2026 m. pabaigoje stadione žaistume futbolą20
Nacionalinį stadioną iš „BaltCap“ perimančios „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis sako esąs pasirengęs vykdyti projektą, o jau 2026 m. pabaigoje galėtų būti sužaistos pirmosios futbolo rungtynės. Anot jo, šiuo metu ...
-
D. Vedrickas: VPT galbūt vertins galutinę stadiono koncesijos sutartį – nenorėčiau dabar spekuliuoti2
Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovas Darius Vedrickas neatmeta, kad tarnyba vertins Nacionalinio stadiono statybos koncesijos sutarties galutinį variantą. ...
-
Studentų akcija „Pavasario pasibeldimas“: savaitgalis, kai durys atveriamos knygoms ir aukai
Balandžio 20–21 d. Vilniuje ir Kaune vyks labdaros akcija „Pavasario pasibeldimas“, kurią jau ne pirmus metus asmenine iniciatyva organizuoja šalies studentai. Didmiesčių gyventojus namų duris atverti ir įsigyti knygų bus kvie...