- Aida Valinskienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vilniaus miesto taryba nusprendė kreiptis į Vyriausybę, kad sostinės savivaldybei valdyti, naudotis ir disponuoti patikėjimo teise būtų perduoti mieste esantys miškų sklypai. Tačiau tokie savivaldybės planai sukėlė nerimą vilniečiams – ar miškai Vilniuje dar išliks esant dabartinei želdinių politikai?
Sunku tvarkytis
Kaip informavo savivaldybė, miesto taryba ėmėsi keisti, kaip teigia, paradoksalią situaciją, kai, tvarkydamas net 35,6 proc. miesto teritorijos užimančius miškus, Vilnius nėra tos žemės valdytojas.
Kaip ir kituose miestuose, visi Vilniuje esantys miškai yra valstybinės reikšmės ir laikomi išimtine valstybės nuosavybe. Tad Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą dėl valstybinių miško žemės sklypų perėmimo valdyti, naudotis ir disponuoti jais patikėjimo teise, kad miestas, būdamas miškų administratorius, tvarkydamas juos savo lėšomis ir jėgomis, taptų jų šeimininkas. Šio sprendimo pagrindu ir bus kreipiamasi į Vyriausybę dėl minėtų sklypų perdavimo.
Vilniaus miesto savivaldybė teisės aktų nustatyta tvarka administruoja miesto ribose esančius miškus, išskyrus miesto pakraščiuose esančias buvusias rajonų teritorijas, kur miškus ir toliau prižiūri urėdijos. Tačiau visų mieste esančių valstybinės reikšmės miškų užimtą žemę patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT).
Sostinės vicemero Vytauto Mitalo teigimu, dėl šios priežasties savivaldybė negali tinkamai įgyvendinti miško administratoriaus teisių – kyla keblumų įrengiant miškuose takus, apšvietimą ir kitą infrastruktūrą, nes tam būtina gauti dabartinės valstybinės žemės patikėtinės – NŽT – pritarimą.
V.Mitalas tikina, kad problemą galima būtų išspręsti savivaldybei perėmus miško sklypus valdyti patikėjimo teise. Tokiam žingsniui pritaria ir NŽT.
Viliojantys kąsniai ir kąsneliai
Prašomi perduoti miško sklypai išsibarstę po visą savivaldybės teritoriją. Tai ir Antakalnį juosiantys miškai, įskaitant Valakampius, ir Žvėryne, Verkiuose, Pavilnyje, kitose miesto dalyse esantys miškai. Nemaža jų dalis yra saugomose teritorijose – Pavilnių ir Verkių regioniniame parke ar draustiniuose. Kai kurie iš perimamų miško sklypų yra miško parkų ribose – Jamonto parke Jeruzalėje, Lūžių parke Viršuliškėse. Minimalus miško žemės sklypo dydis – 10 a, maksimalus gali siekti ir keletą hektarų. Visi jie sudaro miško kvartalus, kurie jungiasi į ištisus miškų masyvus.
Pirmuoju etapu ketinama kreiptis dėl daugiau negu 900 sklypų perdavimo. Dėl mažesnės dalies likusių sklypų perdavimo bus kreipiamasi vėliau, iš karto, kai tik NŽT perduos jų dokumentus savivaldybei.
Vilniečiams neramu
Vilniaus savivaldybės „Facebook“ paskyroje paviešinta ši informacija sulaukė prieštaringų vilniečių vertinimų. Vieni svarstė, kad, atsižvelgiant į dabartines tendencijas, savivaldybės klerkai taip lengva ranka galės „likviduoti“ tuos miškus, juos parduodant suinteresuotiems asmenims.
Kiti baiminosi, kad šiais laikais, kai išsivysčiusios šalys grįžta prie natūralumo, nebešienauja, palieka net pūti griuvusius medžius kaip buveines ir t.t., Vilniuje bus sukurtas miškas iš trinkelių, nes kitoks Vilniaus savivaldybės planuose vargu ar gali būti. Žmonės mano, kad atiduoti savivaldybei valstybinius miškus būtų galima nebent su sąlyga, kad 36 proc. miškų ir liks ateityje.
Matote, mums miestas yra ne tik vieta užkalti pinigus – tai vieta, kur mes norime nugyventi laimingą ir sveiką gyvenimą.
Žmonėms skaudu ir tai, kad Vilniaus savivaldybei nesvarbu, kokia vilniečių nuomonė. Dar 2018 m. žmonės buvo pareiškę nuomonę, kad neturi būti kertamas Gudelio šilas, tačiau balsas liko tyruose. Subačiaus gatvės gyventoja rašė, kad jų gatvėje buvo iškirsta daugybė medžių, tačiau gyventojams paklausus, kada ir kur bus pasodintas toks pat kiekis naujų, savivaldybės atstovai net nesuprato, apie ką klausiama.
Parko neįkūrė
Miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec rašė girdėjusi, kad Ozo slėnis kažkada buvo perduotas savivaldybei administruoti, kad ji ten įkurtų parką. Dabar ten prekybos centras, biurai ir daugiabučiai, nutrūkusios žaliosios jungtys, išardytas ekologinis karkasas (ryšys su Verkių parku), padidėjusi tarša ir triukšmas.
„Vystytojų atstovai neseniai viešai skelbė, kad Vilniuje baigėsi patrauklūs statyboms sklypai. Kur garantas, kad Vilniaus savivaldybė, esant privataus sektoriaus spaudimui arba įpročiui jam tarnauti pažeidžiant viešąjį interesą, toliau neardys gamtinio karkaso, neužstatinės regioninių parkų ir neties per juos kelių?, – rašė vilnietė. – Matote, mums miestas yra ne tik vieta užkalti pinigus – tai vieta, kur mes norime nugyventi laimingą ir sveiką gyvenimą.“
„Vilniaus dienai“ J.Lavrinec sakė atsakymo į savo klausimą iš savivaldybės atstovų taip ir nesulaukusi.
„Nenoriu be reikalo piktintis, gal tikrai yra numatyti kokie nors saugikliai, kad miškuose neprasidėtų statybos. Bendrasis planas, kuris šiuo metu svarstomas, turi apibrėžti, kur būtent miestas planuoja statybas, kokia jo strategija. Ar tai atskirų sklypų chaotiškas išdalijimas pagal pageidavimus, ar bus vadovaujamasi kažkokia strategija, ir ar joje gamtinio karkaso išsaugojimas ir aplinkos kokybės gerinimas yra prioritetas? Nežinodami atsakymų į šiuos klausimus, vilniečiai jaučiasi nesaugūs,“ – sakė vilnietė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Benkunskas apie gaisro sostinėje padarinius: gyventojams rekomenduojama nusivalyti paviršius2
Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad su Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pagalba savivaldybei pavyko išvengti didesnės taršos dėl trečiadienio vakarą Paneriuose kilusio gaisro. ...
-
Virš Vilniaus – ratus sukantys sraigtasparniai2
Kai kuriuos vilniečius ketvirtadienį nustebino padangėje pamatytas vaizdas. Kariuomenės atstovai paaiškino, kodėl virš sostinės ratus suka sraigtasparniai. ...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose3
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Dalis vilniečių negavo perspėjimo apie didžiulį gaisrą: ministrė sako, kad reikės tai išsiaiškinti5
Daliai gyventojų negavus perspėjimo pranešimų apie gaisrą Vilniuje, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė mato poreikį peržiūrėti techninį šios sistemos įgyvendinimą. ...
-
Didelis gaisras sostinėje: kietųjų dalelių koncentracija sumažėjo
Aplinkos apsaugos agentūros specialistai tvirtina, kad Panerių gatvėje likvidavus trečiadienio vakarą įsiplieskusį gaisrą, kietųjų dalelių koncentracija ore sumažėjo ir yra nepavojinga. ...
-
Po gaisro sostinėje aplinkosaugininkai pradėjo neplaninį patikrinimą: bendrovė nelaikyta rizikinga
Aplinkosaugininkai dėl Vilniuje kilusio gaisro pradėjo bendrovės neplaninį patikrinimą, skelbima, kad įmonė nebuvo priskirta prie aukštą riziką turinčių objektų. ...
-
„Litexpo“ centre prasideda karjerai ir studijoms skirta paroda
Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ ketvirtadienį vyks parodos „Karjera & studijos Lietuvoje 2024“ atidarymas. ...
-
Vilniaus savivaldybė: dėl gaisro daliai ugdymo įstaigų rekomenduojama dirbti nuotoliu1
Trečiadienio vakarą kilusio didžiulio gaisro sostinėje dūmai yra toksiški, todėl į gaisro taršos poveikio zoną (2 km spinduliu nuo gaisravietės) patenkančioms švietimo ir ugdymo įstaigoms dėl galimo neigiamo poveikio sveikatai ...
-
VPT vadovas: išvada dėl Nacionalinio stadiono koncesijos sutarties – netrukus7
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) netrukus baigs rašyti išvadą dėl būsimo Nacionalinio stadiono komplekso koncesijos sutarties, žada įstaigos vadovas. Pasak Dariaus Vedricko, išvada bus paviešina šią arba kitą sa...
-
Vilniuje viešieji tualetai bus nemokami, plečiamas jų tinklas3
Vilniuje nuo balandžio mėnesio savivaldybei priklausantys viešieji tualetai bus nemokami. ...