Ketvirtadienio popietę vilniečiai sostinės centre regėjo kiek neįprastą eiseną. Miesto gatvėmis žygiavo keliolika įvairių veislių šunų, lydimų savo šeimininkų.

Gedimino prospekte prasidėjusi eisena iš tolo traukė smalsių praeivių dėmesį. Tiek jauni, tiek vyresnio amžiaus žmonės ėjo iš arti pažiūrėti į šunis, bendravo su jų šeimininkais ir pačiais keturkojais.

Nuo Kudirkos aikštės žygiuoti pradėję gyvūnų mylėtojai netrukus pasuko į Vilniaus gatvę, kur eiseną pratęsė iki pat Sveikatos apsaugos ministerijos. Čia eisenos dalyviai siekė atkreipti ministerijos darbuotojų dėmesį į kaniterapiją. Nemažai dalyvių rankose laikė ne tik šuns pavadėlį, bet ir plakatus su užrašais „Myliu savo šunį“, „Mes už kaniterapiją“, „Duok labas“ ir pan.
Eisenoje dalyvavo du terapijai parengti šunys, Lenkijoje išlaikę specialų testą, kurio metu buvo tikrinamas jų paklusnumas, gebėjimas užmegzti ryšį su žmonėmis, gebėjimas nepasimesti stresinėse situacijose. Eisenoje dalyvavo ir gerai žinoma laidos „Tele-bim-bam“ vedėja Neringa Čereškevičienė. Jai buvo patikėta vesti vieną iš sertifikuotų šunų.

Kaniterapijos asociacijos pirmininkė Jonaistė Jusionytė pabrėžė šios srities įtvirtinimo Lietuvoje svarbą.

„Siekiame, kad kaniterapija būtų reglamentuota ir įtvirtinta teisės aktuose. Tai leistų populiarinti šiuos užsiėmimus ir garantuoti, kad užsiėmimus su šunimis vykdytų tinkamą kvalifikaciją turintys specialistai ir specialiai sertifikuoti keturkojai“, – tikino J. Jusionytė.

Specialistė pabrėžė, kad kaniterapijos užsiėmimai yra plačiai vykdomi Jungtinėse Amerikos Valstijose, Skandinavijoje ir kitose valstybėse. Kaimyninėje Lenkijoje yra net įteisinta kaniterapeuto specialybė.

Prie akcijos prisijungusi Modesta pasakojo, kad eisenoje sudalyvauti nusprendė, nes nuolatos stengiasi prisijungti prie įvairaus pobūdžio su šunimis susijusiomis iniciatyvomis.

„Man tai yra labai įdomu. Kiek domėjausi, kaniterapija atrodo tikrai labai įdomus dalykas. Iš tiesų gaila, kad Lietuvoje ši sritis dar nėra įgyvendinta. Labai norėčiau, kad pavyktų įgyvendinti šią idėja, o šunys galėtų būti ne tik geriausiais žmogaus draugais, bet ir gydytojais“, - šypsojosi Modesta.

Mergina pridūrė, jog yra įsitikinusi, kad šuo gali padėti gydyti žmones.

„Šuo labai jaučia žmogaus savijautą, todėl manau, kad visais įmanomais būdais reikia populiarinti kaniterapijos užsiėmimus“, - teigė du augintinius į eiseną atvedusi Modesta.

Gyvūnų eisenos pabaigoje Kaniterapijos asociacijos prezidentė J. Jusionytė įteikė kreipimąsi Sveikatos apsaugos ministerijai. Dokumentu prašoma reglamentuoti III lygio kaniterapijos užsiėmimus.

Keturkojų eisena buvo siekiama atkreipti dėmesį į kaniterapijos (užsiėmimų su specialiai parengtais šunimis) reikšmę Lietuvoje ir įteisinti šio gydymo metodo III-ąjį laipsnį.

Trečiojo lygmens kaniterapija apima šuns dalyvavimą kompleksiniuose terapiniuose užsiėmimuose, siekiant iš anksto apsibrėžtų tikslų. Šuns vaidmuo užsiėmimuose priklauso nuo sprendžiamos problemos tipo. Bendravimas su šunimi skirtas žmonių psichiniams, emociniams, socialiniams ir kitiems gebėjimams stiprinti. Terapijos programa iš anksto aptariama ir suderinama su specialistais, dirbančiais su konkrečiu pacientu.