Sostinėje – tik nenatūralios smegduobės

Vilniečius gąsdinančios smegduobės šalia jų namų neatsiranda dėl natūralių gamtos procesų, būdingų šiaurės Lietuvai. Tačiau jų pasekmės gali būti ne mažiau žalingos.

Susilpnėję namų pamatai, netikėtai atsiradusios duobės žemėje, pleišėjančios namų sienos – ne visi vilniečiai savo namuose jaučiasi saugiai. Po garsiojo namo Šiaulių gatvėje griūties miestiečiai į savo namų būklę pradėjo žiūrėti atidžiau. Savivaldybė neseniai gavo Liepkalnio gatvės gyventojų skundą, kad prie jų namų gruodžio mėnesį atsiradusi smegduobė nuolat didėja.

Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Juozas Mockevičius portalą užtikrino, kad natūralių smegduobių sostinėje baimintis neturėtų: dėl geologinių priežasčių smegduobės Lietuvoje atsiranda Biržų ar Pasvalio krašte, kai tirpsta gipsas ir žemė įgriūna atsiradusioje natūralioje tuštumoje.

„Vilniuje atsiradusios duobės nėra tikrosios smegduobės. Jų išraiška panaši, tačiau tai nėra tie grėsmę keliantys geologiniai procesai, kurie vystosi karstinio rajono zonoje. Mes neturime sostinėje tokių teritorijų, kaip Biržuose ar Pasvalyje, kur netoli žemės paviršiaus susiformavęs gipsas yra plaunamas gruntinių ar lietaus vandenų“, - aiškino J.Mockevičius.

Geologo nuomone, miestuose duobės netikėtai atsiranda dėl žmogaus veiklos: „Gali būti, kad pradeda filtruotis iš vamzdyno kažkoks skystis, jis plauna ertmę aplink vamzdį ir žemė gali įgriūti. Senesniuose namuose dažnai kyla problemos dėl lietaus kanalizacijos, lietaus surinkimo vamzdžių ir jo vandens pašalinimo. Jei vamzdis netvarkingas ir ant pamatų žliaugia vanduo, jis irgi gali išplauti ir susilpninti pamatus. Reiktų stebėti, kad visi infrastruktūros elementai, visi vamzdynai, lietaus surinkimo ir kiti nutekamieji vandenys būtų tinkamai tvarkomi, vamzdynai nebūtų kiauri“.

Smegduobė Liepkalnio gatvėje nebus tvarkoma, kol laikysis žiemiški orai. „Specialistai turėtų gerai apsvarstyti, ar tai teisingas sprendimas. Be abejo, jei dabar bus smarkesnis atšilimas ir dar pradės lyti lietus, šlaitai gali pradėti griūti, vėl vystysis didesnis išplovimas, tai nėra gerai. Kita vertus, užvertus duobę sušąlusiomis medžiagomis, joms atšylant irgi gali būti negerai. Už teritoriją atsakingi žmonės turi ištirti situaciją ir priimti sprendimą“.

Situacija Lietuvoje

Pastaraisiais metais Lietuvoje karstiniai procesai, dėl kurių atsiranda smegduobės, buvo gana intensyvūs. 1994−2000 metais, lyginant su 1962−1979 metų laikotarpiu, gipso tirpimo greitis buvo apie 30 proc. didesnis.

Manoma, kad toks greitėjimas atsirado dėl klimato kaitos, nulemiančios meteorologines sąlygas ir karstinio regiono vandens balansą.

Tik 2006 m. dėl ypač mažo nuotėkio tirpimas  buvo sumažėjęs, tačiau apskritai gipso tirpimas išlieka didelis. 2008 m. karstiniai reiškiniai užfiksuoti Pasvalio r. Auriliškių kaime, kur dirbamame lauke, netoli Via-Baltica magistralės atsivėrė karstinė įgriuva. Pernai rugpjūtį buvo surasta nauja karstinė įgriuva-urvas Daumėnuose (Biržų r.). Dar apie 10 skirtingų naujų karstinių įgriuvų buvo surasta Biržų regioninio parko plotuose.