- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Gegužės 6 d. (sekmadienį) Tarptautinio šiuolaikinio šokio festivalio „Naujasis Baltijos šokis“ metu įvyks Kauno šokio teatro „Aura“ spektaklio „Jūra“ pagal Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybą premjera. Spektaklis premjera bus rodoma Lietuvos nacionalinio dramos teatro didžiojoje salėje.
Bene žymiausio Lietuvos šokio teatro trupė ir choreografe Birutė Letukaitė į legendinio lietuvių dailininko ir kompozitoriaus kūrybą pažvelgs netikėtu kampu ir pristatys visuomenišką ir pilietiškai atsakingą meninę „Jūros“ interpretaciją.
Choreografei B. Letukaitei M.K. Čiurlionio muzikinė kompozicija „Jūra“ tapo pagrindine pakitusio šiuolaikinio žmogaus ir gamtos santykio metafora, leidžiančia kalbėti apie itin skaudžius dalykus – toksinėmis medžiagomis užterštą Baltijos jūrą ir visuomenę, kuri užteršta fobijomis, egoizmu ir apatija. Anot Letukaitės, pažeista gamtos ir žmogaus pusiausvyra atneša abiems pusėms negrįžtamus praradimus.
„Dar kurdama spektaklį „Medėjos“ galvojau, kad žmonės ateis ir susimąstys. Deja, tie, kuriems reikia susimąstyti, dažniausiai neateina. Bet jei daugiau menininkų imtų savo darbais kalbėti apie svarbias socialines problemas, būtų galima paveikti daug žmonių. Nes jei toliau gyvensime taip, po šimto metų čia liks vieni sąvartynai“, pasakojo choreografė.
Baltijos jūros jau po Pirmojo pasaulinio karo pradėti skandinti cheminiai ginklai, o Antro pasaulio karo pabaigoje tarša dar labiau išaugo: 3000-5000 tonų cheminio ginklo, 270 000 tonų sprogmenų su cheminių užtaisų, 35 000 tonų raketų ir aviacinių bombų – tai tik dalis tragiškos šiandieninės Baltijos jūros situacijos priežasčių. Mokslininkai seniai ištyrė ir nustatė, kad Baltijos jūra yra labiausiai chemiškai užteršta jūra pasaulyje, kad joje pagautų žuvų negalima valgyti. Baltijos jūra yra radioaktyviausia ne tik tarp jūrų, bet ir apskritai radioaktyviausias vandens telkinys pasaulyje. Čiurlionis daugiau nei prieš šimtmetį klausė: „Ko skundiesi, jūra?“. Lyg būtų nujautęs būsimą Baltijos jūros tragediją.
Spektaklio idėjos autorė ir choreografė B. Letukaitė pasakoja apie šią skaudžią temą bandysianti analizuoti šokėjų kūnais perteikiama forma: „šokėjas tuo pat metu yra vanduo, bomba, užterštumas, vandens gyvio jausmas, žmogus, pats teršiantis arba dėl to išgyvenantis. Ir visa tai susipina į vientisą estetinį darinį – kaip ir Čiurlionio muzikoje“.
Bet net ir rinkdamasi kalbėti tokia tamsia tema, kelti, regis, neišsprendžiamus klausimus, kūrėja teigia matanti šviesą tunelio gale. „Aš jau nebenoriu juodumos – jos per daug. Siekiu emocijos, ryškios minties, koncepcijos, nes manau, kad tai gali transformuoti žmogaus vidų. Tikiu, kad svarbiausia meno funkcija – taurinti žmogų.“
Daugiau nei ketvirtį amžiaus gyvuojantis Kauno šokio teatras „Aura“ yra seniausias municipalinis profesionalus moderniojo šokio teatras Lietuvoje. Teatro vadovė – buvusi šokėja, o dabar – garsi choreografė ir šokio pedagogė Birutė Letukaitė. „Aura“ bendradarbiauja su įvairių krypčių meno kūrėjais, pristatė daugybę spektaklių Lietuvoje, gastroliavo 25 užsienio šalyse. „Auros“ studijoje išugdyti vieni iš geriausių Lietuvos šiuolaikinio šokio atlikėjų, kurių profesinį ir meninį pasirengimą įvertino Lietuvos ir užsienio šokio kritikai, pedagogai.
Kauno šokio teatro „Aura“ spektaklio „Jūra“ pagal M.K. Čiurlionį premjera – gegužės 6 d. 18:30 val. Lietuvos Nacionaliniame dramos teatre.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nuo suvaržymų pavargę menininkai Vilniuje surengė protestą2
Šeštadienį į taikų protestą „Einanti paroda“ sostinėje susirinko menininkai. Jie žingsniavo iki Katedros aikštės. Tokiu savo gestu jie siuntė žinutę valdžiai prašydami atlaisvinti karantino ribojimus, akc...
-
Medinio daugiabučio gyventojų vargai: dešimt dienų gyvena be vandens1
Kai kurių vilniečių gyvenimas virto košmaru. Žmonės dešimt dienų neturi geriamojo vandens, praneša LNK žinių tarnyba. ...
-
Sapiegų parko architektūriniam konkursui pateiktas vienas projektas4
Penktadienį pasibaigęs Vilniaus Sapiegų parko ir jo prieigų tvarkymo idėjos konkursas sulaukė tik vieno dalyvio, pranešė sostinės savivaldybė. ...
-
Šaršalas dėl neleistinoje vietoje paliktų automobilių: kaimynas – skundikas ar pilietiškas žmogus?23
Daugiabučių gyventojai nuolat susiduria su problema, kur statyti automobilius. Prie daugiaaukščių įrengtose aikštelėse vietų dažnai nepakanka, o jeigu dar vienos šeimos nariai turi kelis automobilius? Panašu, kad sostinės &...
-
Vilnius kviečia varžytis dėl geriausios patalpų įveiklinimo idėjos
Sostinės savivaldybės paskelbtas geriausių įveiklinimo idėjų konkursas jau padėjo surasti naujus šeimininkus trims Naugarduko, Bernardinų bei Vilniaus gatvėse esančioms savivaldybei priklausančioms patalpoms, kuriose laimėtojai įsikurs ir p...
-
Meras: Vilnius atrinkinėja dar tris-keturias mokyklas, į kurias galėtų grįžti pradinukai
Vilnius šiuo metu ieško dar trijų ar keturių mokyklų, į kurias mokytis galėtų grįžti pradinukai, sako sostinės meras Remigijus Šimašius. ...
-
Sostinė 700-ąjį jubiliejų pasitiks su ambicingais kultūros ir meno projektais
Šiuolaikinis menas, opera, kinas: Vilniaus 700 metų jubiliejaus proga visuomenei bus pristatyti septyni visiškai nauji šių ir kitų kultūros sričių kūriniai, renginiai ir festivaliai. Kultūros ir edukacijos projektai, įtrauksiantys...
-
Rusas Lietuvą apipylė šilčiausiais žodžiais: jums pavyko sukurti sąžiningą valstybę63
Internete ovacijų audrą šiomis dienomis kelia Lietuvoje gyvenančio užsieniečio pasisakymas apie mūsų šalį. Rusas negailėjo gerų žodžių, išsakydamas savo pastebėjimus apie įvairias gyvenimo sritis. ...
-
Darbo užmokesčio atotrūkis tarp Vilniaus ir regionų toliau auga2
Darbo užmokesčio atotrūkis tarp Vilniaus ir regionų toliau auga bei siekia 269 eurus, praneša LNK. ...
-
Už automobilių stovėjimą sostinėje surinkta apie 10 mln. eurų – kam skiriamos šios lėšos?
Iš automobilių stovėjimo rinkliavos surenkami pinigai prisideda prie sklandesnio ir patogesnio miesto kūrimo. Už surinktas lėšas ne tik prižiūrimi jau esami objektai, bet ir tiesiami nauji dviračių ir pėsčiųjų takai, rekonstruojamos ...