Socialinės integracijos instituto direktorė: į sudėtingoje situacijoje atsidūrusius žmones paprasčiausiai nusispjaunama

Jaunieji žurnalistai kuriam laikui tapo tyrėjais. Trečiadienio vakarą Vilniuje renginyje "Plačiai atmerktos akys" jie demonstravo savo įžvalgas ir gebėjimus prisidėti prie objektyvios, etiškos, kompetentingos žiniasklaidos kūrimo Lietuvoje.

Renginyje buvo pristatyti penki žurnalistiniai-socialiniai tyrimai. Juos ruošė jaunųjų žurnalistų komandos, kurias sudarė studentai ir moksleiviai iš skirtingų Lietuvos aukštųjų mokyklų.

Studentų pristatyti tyrimai atspindėjo tokias socialines problemas kaip globos namuose augę vaikai, skurde gyvenantys žmonės, autizmu sergančiųjų gyvenimas Lietuvoje ir socialiai pažeidžiamų grupių galimybės siekti išsilavinimo. Taip pat buvo kalbėta apie jaunų moterų kelią prostitucijos link.

Visi tyrimus atlikę dalyviai pasidarbavo iš peties. Prostitucijos Lietuvoje problematiką nagrinėjusi projekto dalyvė Akvilė Žaromskytė tikino, kad siekiant kuo labiau įsigilinti į temą, jai kartu su kolege teko keletą valandų pastoviniuoti Vilniaus stoties rajone. Mergina tvirtino sulaukusi net grasinančių skambučių iš prostitucijos verslu užsiimančių šešėlinio pasaulio atstovų.

Nepaisant kilusių grėsmių ir sunkumų, komandą tyrimą sėkmingai baigė.

Į Nacionalinio socialinės integracijos instituto organizuojamą vakarą susirinko daugiau kaip kelios dešimtys žiūrovų. Daugumą jų sudarė žurnalistų ugdymo programos dalyviai, kurie ir pristatinėjo savo parengtus darbus. Tiesa, kiti susirinkę žiūrovai rodė nemažą susidomėjimą projektų pristatymais.

Vakaro iniciatoriai ne kartą pabrėžė, kad šių dienų žiniasklaida dažnai remiasi vartotojiškumu ir pigių sensacijų vaikymusi. Dėl šios priežasties net pusmetį trukusio projekto metu, būsimi žurnalistikos specialistai buvo mokomi žurnalisto-tyrėjo darbo specifikos.

„Kaip žinia, Lietuva yra demokratinė valstybė, kurios kiekvienas pilietis turi galimybę kažką pakeisti. Renginyje dalyvaujantys žmonės yra iniciatyvūs ir siekė pasižiūrėti, kaip visuomenė reaguoja į nepopuliarias temas, apimančias tokių pačių nepopuliarių socialinių grupių, pavyzdžiui, romų ar intelekto sutrikimų turinčių žmonių problemas. Žurnalistų ugdymo programos metu dalyviai mokėsi socialiai atsakingos žurnalistikos principų, sužinojo, kokį poveikį gali daryti žurnalistas“, - pasakojo žurnalistų ugdymo programos vadovė  Neringa Jurčiukonytė.

Pašnekovės teigimu, jauniesiems žurnalistams teko nueiti ilgą kelią, kol pasiekė galutinį rezultatą. Registracijos pradžioje, kuri vyko dar 2012 m. lapkričio mėn., norinčiųjų dalyvauti buvo apie šimtą, tačiau įvairių užduočių ir atrankos etapų eigoje paaiškėjo dvidešimt perspektyviausių studentų. Jie gavo galimybę akis į akį susitikti su žurnalistikos profesionalais, kurie dosniai dalijosi savo sukaupta patirtimi.

Svarbu paminėti ir tai, kad tyrimus inicijavę jaunuoliai siekė įvertinti Lietuvos politikų reakciją į socialiai pažeidžiamų grupių problemas.

„Norėjome įsitikinti, ar tikrai gyvename demokratinėje valstybėje, kurioje kiekvienas turi galimybę kovoti už savo tiesą. Deja, tyrimo rezultatai rodo, kad nelabai. Tikrai dažnai į sudėtingoje situacijoje atsidūrusius žmones paprasčiausiai nusispjaunama“, - nusivylimo neslėpė N. Jurčiukonytė.

Žurnalistų ugdymo programoje sudalyvauti nusprendę žmonės savo pasirinkimą grindė skirtingai. Viena renginio dalyvių Aistė Čiučiurkaitė tikino, jog jos motyvacija užsiimti žurnalistiniu tyrimu pasikeitė pačios programos metu.

„Iš pradžių dalyvavau, nes norėjau įgyti daugiau žurnalistinės patirties. Vėliau gilindamasi į savo pasirinktą temą supratau, kad nagrinėjama socialinė problema yra reikšmingesnė nei mano asmeninė patirtis – tai ir tapo pagrindiniu motyvuojančiu faktoriumi“, - kalbėjo Vilniaus universitete žurnalistiką studijuojanti mergina.