- Laura Čyžiūtė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vilniaus miesto valdžia audžia planus sutvarkyti romų teritoriją: panaudai skirti apie 7,6 ha valstybinės žemės, nugriauti nelegaliai suręstas lūšnas ir jų vietoje pastatyti apie 50 naujų namukų.
Tabore - modernios investicijos
Šiuo metu įvairių šaltinių duomenimis Kirtimuose gyvena apie 500 romų. Prie valstybinio miško įsikūrusiame tabore tėra du legaliai pastatyti namai, likusieji, kurių kelios dešimtys, suręsti savavališkai ant valstybinės žemės.
Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybė siekia iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos panaudai gauti romų savavališkai užimtą 7,6 ha žemę ir ją keleriems metams, o gal ir visai dešimčiai, suteikti romų bendruomenei. Jei pavyktų išspręsti žemės klausimą, ketinama imtis grandiozinių taboro pertvarkų: įvesti vandentiekį, nuotekų tinklus, sutvarkyti kelius, o vietoje savavališkai suręstų lūšnų Europos Sąjungos lėšomis pastatyti apie pusšimtį identiškų namukų, pritaikytų gyventi ir šaltu metų laiku.
„Buvome susitikę su Vilniaus romų bendruomenės atstovais. Jie lyg ir su tuo sutinka. Tiesa, kiekvieno susitikimo metu jų nuomonės truputį keičiasi: vieną kartą lyg ir sutinka visus nelegalius namelius griauti, kitą kartą - tik du ar tris, kurie jau netinkami gyventi. Kiek šiandien yra nelegaliai suręstų statinių - negaliu pasakyti. Skaičius kiekvieną dieną keičiasi. Jeigu vakar buvo, pavyzdžiui, dvidešimt lūšnų, tai nenustebčiau, kad jų šiandien būtų jau dvidešimt dvi“, - sakė Vilniaus merą pavaduojantis vicemeras Stanislovas Šriūbėnas.
Taboro žemės klausimą ketinama išspręsti iki rugsėjo vidurio. Galimi du variantai: arba Vilniaus apskrities viršininko administracija suteiks žemę savivaldybei panaudos teisėmis, arba Kirtimuose esančius sklypus, kuriuose kadaise buvo rėžiniai kaimai, skirs nuosavybės teisių atkūrimui.
Kuo išskirtiniai Vilniaus romai?
Kuo romų bendruomenė, besiverčianti narkotinių medžiagų prekyba bei pasižyminti veltėdišku gyvenimo būdu, nusipelnė milijoninių investicijų - miesto valdžia atsakyti negalėjo. S.Šriūbėnas tenumykė apie kitokias jų tradicijas, netipinį gyvenimo būdą. Tačiau siūlydama romams naujus būstus, kurių vieno statyba miestui atsieitų apie 25 tūkst. litų, valdžia tikina nesudaranti jiems išskirtinių sąlygų. Kodėl būtent romų bendruomenei, o ne kitoms tautinėms mažumoms ar socialiai remtinoms šeimoms skiriamas toks dėmesys - atsakymo taip pat nėra.
Šiai bendruomenei Vilniaus miesto valdžia ir taip kasmet skiria po kelias dešimtis tūkstančių litų taboro tvarkymui. Per pastaruosius trejus metus iš miesto biudžeto atriekta apie 120 tūkst. litų, už kuriuos tvarkomi keliukai, įrengtos keturios vandens kolonėlės, kurių dvi jau sugadintos, įvestas bevielis interneto ryšys. Taip pat kasmet tiekiamos malkos, skiriami socialiniai butai eilėse stovinčioms šeimoms.
Tačiau romų bendruomenei to negana. Ji valdžios prašiusi ir daugia privilegijų. Pavyzdžiui, prašoma miesto apmokėti sąskaitas už romų komunalines paslaugas, už Vilniaus skirti apie 10-50 ha žemės sklypą, kad kelios šeimos galėtų verstis gyvulininkyste. Šių prašymų Vilniaus miesto savivaldybė pabrėžė neketinanti tenkinti.
Tačiau su vienu siūlymu sutikusi: romams ketinama panaudos teisėmis perleisti greta taboro esančią tuščią policijos būdelę. Mat policijos pareigūnai iš jos, ne kartą naktį liepsnojusios, jau prieš kelerius metus išsidanginę. Būdelėje romų bendruomenė ketina įsteigti kebabinę.
„Jie nori patys užsiimti verslu, ruošti maistą. Jeigu romų bendruomenės atstovai raštu užtikrins, kad ten vyks legalus verslas, kur dirbs jų žmonės, metams pabandymui leisime pagal panaudą tai daryti“, - sakė S.Šriūbėnas.
Romai: mums būtina valstybės pagalba
Romų bendruomenės atstovai atkreipia dėmesį, kad be valstybės pagalbos nė viena jų šeima negali padoriau įsikurti. Romai dėl specifinio gyvenimo būdo visuomenės diskriminuojami visose Europos šalyje, jiems sunkiau susirasti darbą, dėl to šeimų pajamos gana menkos. Iš turimų lėšų nei žemės sklypo neįpirksi, nei pasirūpinsi namo statybai būtinais leidimais. O įteisinti esamų lūšnelių romai negali, nes neatitinka higienos normų. Nė vienoje jų nėra centralizuotos vandentiekio, nuotėkų tinklų, būstai kūrenami kietuoju kuru.
Romų visuomenės centro direktorė Svetlana Novopolskaja tikino, kad taboro žemės klausimas – viena opiausių bendruomenės problemų. Esą jeigu bendruomenei pavyktų iš savivaldybės gauti 7,6 ha teritoriją panaudos teisėmis, šeimos nebelauktų ir ES paramos, pačios imtų savo būstus renovuoti.
„Kiek bandė šeimos įregistruoti savo namelius, viskas atsiremdavo į sanitarinių normų neatitikimą. Žemės niekas neskirsto. Jeigu pavyks gauti žemę panaudos teisėmis, tos šeimos, kurioms pakanka pašalpų, kurios užsidirba kažkiek pinigėlių, galės nebijodami renovuotis savo namelius. Nes dabar žmonės bijo, kad kas nors ateis ir juos nugriaus“, - sakė S.Novopolskaja.
***
Portalas primena, kad Vilniaus savivaldybė romams jau turėjo sumokėti tūkstančius litų už nugriautus šių pastatus Kirtimų tabore. Mat liepą Vilniaus apygardos administracinis teismas iš dalies patenkino dvidešimties romų taboro gyventojų prašymą dėl 2004 m. gruodžio 2–3 d. Vilniaus savivaldybės tarnautojų neteisėtais veiksmais jiems padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir priteisė jiems atlyginti neturtinę žalą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Kairys neabejoja Operos ir baleto teatro konkurso skaidrumu, laimėtojos kompetencija16
Kultūros ministras Simonas Kairys neabejoja konkurso Lietuvos nacionalinio operos baleto teatro (LNOBT) vadovus skaidrumu, jį laimėjusios Laimos Vilimienės kompetencija. ...
-
Prokuratūra neįžvelgė viešojo intereso pažeidimo dėl „Gelvonų terasų“ sandorių
Prokurorai nerado pagrindo pradėti viešojo intereso gynimo procedūrų dėl sandorių, susijusių su Vilniaus Šeškinės rajone bendrovės „Edensa“ pastatyto daugiabučio „Gelvonų terasos“, penktadienį prane&scaro...
-
Atrinkus naują Operos ir baleto teatro vadovę kolektyvas sunerimęs dėl ateities8
Paskelbus apie konkursą laimėjusią naują Lietuvos nacionalinio operos baleto teatro (LNOBT) vadovę Laimą Vilimienę, teatro kolektyvas sako esantis sunerimęs dėl savo ateities ir jaučiasi neįvertintas. ...
-
Lukiškių kalėjimo nuomos sutartis pratęsta iki 2025-ųjų
Lukiškių kalėjimo komplekso laikinos nuomos sutartis su renginių organizavimo bendrovės „Aštuntas elementas“ vadovaujama įmonių grupe pratęsta trims metams, nuomos kaina didėja 9 proc., iki 31 tūkst. eurų per mėnesį, prane...
-
Pilaitės rajone bus statomas naujas vaikų darželis su baseinu1
Itin sparčiai augančiame sostinės rajone, kurį renkasi vis daugiau jaunų šeimų, ruošiamasi statyti vaikų lopšelį-darželį. Numatoma, kad ugdymo įstaigą galės lankyti iki 320 vaikų, jame bus įrengta 16 ikimokyklinio ir prie&sc...
-
Tyrimas: pusė kultūros įstaigų lieka nepasiruošusios koronaviruso ir panašioms krizėms
Pusė kultūros įstaigų išlieka nepasiruošusios dirbti sukrėtimų aplinkybėmis, parodė Vilniuje penktadienį pristatytas tyrimas apie COVID-19 pandemijos ir kitų krizių pamokas kultūros sektoriui. ...
-
Vilniaus savivaldybė 360-čiai kultūros projektų paskirstė 1,2 mln. eurų
Vilniaus miesto savivaldybė kultūros rėmimo programų projektų konkurse 360-čiai projektų paskirstė 1 mln. 200 tūkst. eurų. ...
-
Su 700-uoju gimtadieniu Vilnių sveikino visas pasaulis: Rygos meras net pasipuošė tatuiruote
Su jubiliejiniu 700 metų gimtadieniu Vilnių sveikino visas pasaulis. Nuo kaimyninių iki labiausiai nuo Lietuvos nutolusių šalių. Vilniaus vardas minimas žymiausių pasaulio dienraščių puslapiuose, įvairiose socialinių tinklų platformos...
-
Paskirti dviejų Vilniaus teismų pirmininkai
Prezidentas Gitanas Nausėda paskyrė dviejų Vilniaus teismų pirmininkus. ...
-
Pirmosios Vilniaus elektrinės 120-metį pažymės žaibuojančios operos2
Vilniui švenčiant 700 metų jubiliejų, pirmoji viešoji sostinės elektrinė mini 120-ąsias įkūrimo metines, o Energetikos ir technikos muziejus – 20 veiklos metų jubiliejų. ...