Miesto gatves tvarkantys ir želdynus prižiūrintys darbuotojai kone pusmetį negauna atlyginimų. Mat šioms bendrovėms Vilniaus miesto valdžia nesugeba laiku atsiskaityti už suteiktas paslaugas.

Algos vėluoja pusmetį

Šiuo metu Vilniaus savivaldybės skola miestą tvarkančioms bendrovėms siekia apie 50 mln. litų. Daugiausia, apie 19,5 valdžia įsiskolinusi bendrovei „Grinda“, apie 11,6 mln. litų nesumokėta „Stebulei“, 4,4 mln. litų – „Naujamiesčio būstui“, 2,3 – „Rasų valdai“ ir kitoms mažesnėms bendrovėms. Pati seniausia skola – „Stebulei“, kuri tęsiasi nuo praėjusių metų spalio mėnesio.

Po du, tris ir daugiau mėnesių algų nesulaukiantys miesto tvarkdariai liepą piketavo po savivaldybės langais. Tąkart su valdžia sutarta skolas grąžinti dalimis. Pirmas mokėjimas turėjo būti atliktas tą pačią piketo dieną. Žadėta bendrovėms pervesti 25 proc. skolos arba 1,2 mln. litų. Kitas mokėjimas buvo numatytas po poros savaičių, tačiau Vilniaus miesto valdžia savo pažado nevykdė.

Šiandien spaudos valandoje vicemeras Romas Adomavičius pabrėžė, kad savivaldybė nesigina savo įsipareigojimų ir pasiryžusi skolą sugrąžinti dalimis. Tiesa, iš kiauro miesto iždo skolas grąžinti vargiai ar pavyks laiku. Mat jau šiandien aišku, kad į biudžetą nesurenkama apie 18 mln. litų gyventojų pajamų mokesčio, privatizavimo programa, iš kurios šiemet tikėtasi surinkti apie 50 mln. litų, praktiškai nejuda iš mirties taško.

„Ateityje labai įdėmiai stebėsime situaciją ir atsiradus bent menkiausiai galimybei stengsimės, kad darbuotojams būtų mokamas atlyginimas“, - sakė R.Adomavičius.

Biudžetas kiauras it rėtis

Iš viso miesto valdžia smaugia apie 700 mln. litų skolos, pavedėtos iš ankstesnių valdžių. Per šiuos metus Vilniaus miesto savivaldybė privalo sugrąžinti apie 66 mln. litų skolų. Būdų, kaip sukrapštyti trūkstamus milijonus – ne tiek ir daug.

Vienas nepopuliariausių - mažinti savivaldybės ir jai pavaldžiose įmonėse dirbančių darbuotojų atlyginimus, drastiškai mažinti administracijos aparatą. Taip pat svarstoma parduoti keletą savivaldybei priklausančių įmonių bei skolintis iš bankų. Tiesa, skolinimosi limitas kone nulinis. Milijardinio biudžeto savivaldybei skolinimosi limitas šiandien siekia vos apie 5 mln. litų. R.Adomavičiaus tikinimu, skaičius toks menkas, kad, galima sakyti, jog vadžia skolinimosi limito praktiškai nebeturi.

„Nagrinėjame Estijos, Latvijos šalių patirtį. Galvojame, galbūt vertėtų išleisti savivaldybės akcijas, galbūt savivaldybės obligacijas. Taip pat stengiamės mažinti miesto išlaidas. Ten, kur nėra būtina, siekiama kaip galima daugiau panaudoti privačių lėšų. Labai įtemptai ieškome pinigų“, - sakė Vilniaus vicemeras.

Portalas primena, kad praėjusią savaitę sostinės gatvių tvarkytojai į planuotą piketą prie Vilniaus savivaldybės nesusirinko. Miesto valdžiai jie davė dar dvi savaites. Jei pinigų algoms neatsiras, gatves vilniečiai šluosis patys.