Skautų Jurginės Vilniuje

Šeštadienį skautai iš visos Lietuvos kampelių traukė į Vilnių švęsti jų globėjo - Šv. Jurgio dienos. Jurginės minėtos išradingai: rišant skautiškus mazgus, stuksenant Morzės abėcėlę ir ieškant siauriausios Vilniaus gatvės. 

Jurginės - tarptautinė skautų šventė, šį savaitgalį minima ne tik Vilniuje, bet ir visame pasaulyje. Šventė simbolizuoja ir aktyvaus skautavimo sezono pradžią. 

„Jurgines minime kiekvienais metais. Šiemet šventei pasirinkome Vilnių, nes norėjome minėjimą pririšti prie „Vilniaus - Europos kultūros sostinės“. Norėjome parodyti, kad skautai turi savitą kultūrą, kad esame jauni žmonės, turintys savo vertybes“, - pasakojo Asociacijos „Lietuvos skautija“ ryšių su visuomene skyriaus vedėja Jorė Astrauskaitė. 

Apie 11 val. ryto visi Lietuvos skautai: sausimos, jūrų ir oro būriavosi Rotušės aikštėje. Dauguma jų - rusvais sausumos skautų marškinėliais pasidabinę mokyklinio amžiaus vaikai, kai kurie jų - net darželinukai. Dažnas jų jau moka mikliai suregzti tvirtą skautišką mazgą, žino pagrindines drausmės taisykles. 

„Mokam lygiuoti, išsiskaičiuoti. Daug sportuojam, darom atsispaudimus, mokam pritūpimus, Mokame ženklus visokius. Jeigu iškeli dešinę ranką, tai reiškia, kad suski į tą pusę“, - it žirnius bėrė iš Kauno atvykę patys mažiausieji, 6-7 metų skautukai, į organizacijos gretas įstoję tik praėjusį rugsėjį. 

Vyresni žino daugiau gudrybių - kaip orientuotis miške, be įprastų priemonių susikurti laužą, pasirūpinti valgiu. Visus sugebėjimus jaunuoliai vėliau galėjo pademonstruoti orientacinėse varžybose po Vilnių. Tuo tarpu mažesnieji, būrėsi Sereikiškių parke, kur vilniečiu supažindino su skautiškomis subtilybes. Mokė, kaip reikia sėlinti, rišti mazgus, žaidė stalo žaidimus, ugdančius loginį mąstymą. 

Jaunųjų skautų pasaikinti atvykęs Vilniaus savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Julius Skestenis prisiminė pionieriškus laikus, kuomet pats mokėsi kopti į kalnus, statyti palapinę.   

„Man atrodo, kad šiais kompiuterizuotais laikais skautiški gebėjimai dar labiau reikalingi. Vaikai moksi pažinti realų gyvenimą. Juk dabar virtualus gyvenimas madoje, taip? O mūsų civilizacija labai trapi, žemės drebėjimas - ir jos nebėra. Ir tada jau niekas tau vakarienės neatneš, reikės pačiam susirinkti malkų, susikurti laužą, ieškoti maisto“, - skėstelėjo rankomis J.Skestenis.