- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vasarą, kai lietuviai atostogauja pajūryje, sodybose ar užsienyje, Lietuvos kino pramonė dūzgia ir dūsta nuo užplūdusių darbų.
Taip, kine vasaros yra parduotos. Ir ne tik vasaros...
„Vėl tie menininkai...“- pasakysite Jūs. Bet ar kada susimąstėte, kad kinas – ne tik meno šaka, garsinanti Lietuvą pasaulyje bei pritraukianti tūkstančius turistus, kurie mielai eina „filmų takais“. Tai - verslas, pritraukiantis nemažas (kartais tik šimtų tūkstančių, o vis dažniau ir kelių milijonų eurų) investicijas į Lietuvos ekonomiką.
Ar kada galėjote pagalvoti, kad žmogus, atvesiantis milžiniškus projektus, didžiules investicijas, įdarbinantis šimtus lietuvių, tėra apie 160 cm ūgio trapi, šviesiaplaukė moteris... Aišku, skvarbaus žvilgsnio, geležinės valios ir aštraus proto iš Jos neatimsi.
Keli klausimai Nepriklausomų prodiuserių asociacijos valdybos narei, reklamų ir filmų gamybos namų „Dansu“ direktorei Gabijai Siurbytei.
– Ką tik kartu su švedų kompanija „Eyeworks“ Vilniuje baigėte filmuoti 8-ių dalių televizijos serialą „Farang“, o jau startuoja naujas švediškas filmas „2060“. Ar tai jums įprastas tempas?
– Atsiradus mokestinei lengvatai, tai jau tampa įprastu tempu ir džiugina. Lietuva vėl atsirado užsienio filmų gamintojų žemėlapyje. Pastaruoju metu susidomėjimas itin didelis, tad labai svarbu užtikrinti aukštą atliekamų paslaugų kokybę bei įsipareigojimų pagal mokestinę lengvatą vykdymą.
Šioje srityje konkuruojame ne tik su kaimyninėmis Latvija bei Estija, bet ir su Bulgarija, Vengrija, Rumunija, Čekija.
– Kokie veiksniai lemia projekto pritraukimą?
– Pirmas klausimas, kurį užsienio kino kūrėjai užduoda mums yra: kokias skatinimo priemones kino gamybai siūlo jūsų šalis filmų gamintojams? O jau po to teiraujasi apie lokacijas, komandos profesionalumą, kainą, kalbą ir t.t. Esame maža valstybė, tad negalime pasiūlyti kalnų, dykumų ar ištaigingų pilių, tačiau Vilniaus senamiestis žavingas, turime daug miškų ir ežerų, jūrą, kopas, tad pritraukiame projektus, kurių veiksmas gali vykti vietovėje, panašioje į Lietuvą.
Labai trūksta įvairiomis užsienio kalbomis vaidinančių aktorių, kaip ir kitų tautybių ar rasių žmonių masinėms scenoms. Taigi nesame “labai patogūs”, bet Vyriausybės prieš beveik du metus priimtas įstatymas dėl mokestinės lengvatos, mums atveria vis daugiau galimybių.
– Kas yra “mokestinė lengvata”? Ir kas gali ja naudotis?
– Jei trumpai ir supaprastintai. Tai galimybė kino kompanijoms sutaupyti 20 proc. filmo biudžeto, Lietuvos verslininkams – skyrusiems mokėtino pelno mokesčio dalį filmo gamybai gauti 11,25 proc. naudą, o Lietuvos kino pramonei gyvuoti, auginti profesionalus, pritraukti milijonus eurų užsienio investicijų bei būrius turistų.
– Skamba smagiai...
– Jei šios paskatos nebūtų, projektai, kuriuos vykdau šiuo metu, būtų įvykę Rygoje ar Sofijoje. Tikrai ne Vilniuje…
– Ar patogu filmuoti Lietuvoje, ar Lietuva atvira filmavimams?
– Lietuvoje labai patogu filmuoti - šalis nedidelė, atstumai maži. Iš pagrindinių Europos sostinių Vilnius lengvai pasiekiamas lėktuvu, nors filmų gamintojai iš tolimesnių šalių pasigenda geresnio susisiekimo. Dauguma lietuvių moka bent vieną užsienio kalbą, trečdalis dirbančiųjų kine yra įvaldę dvi ir daugiau kalbų.
Pastarųjų metų problema yra didėjančios lokacijų (filmavimo vietų ar objektų) nuomos kainos, kurios jau susilygino ir su kainomis Vokietijoje ar Švedijoje. Tad, nors filmuoti įsileidžia, ne visada galime sau tą leisti.
– Ar Lietuvoje užtenka profesionalų? Ar vis dar yra vietos jaunimui?
– Profesionalų trūksta, todėl vietos norinčiam mokytis ir dirbti jaunimui tikrai yra. Aš pati pradėjau kine dirbti, būdama dvidešimties. Ir pradėjau nuo kavos virimo, vandens nešiojimo ir dokumentų dauginimo. O šiandien mano ir Ernesto (režisieriaus Ernesto Jankausko) įmonė skaičiuoja jau devintus metus ir yra viena didžiausių Lietuvoje.
Visiems norintiems įsilieti į rinką, rasti joje sau vietą, siūlyčiau nepabijoti kreiptis į Nepriklausomų prodiuserių asociaciją. Ši organizacija ne tik yra viena iš mokestinės lengvatos iniciatorių, bet ir užsiima edukacine veikla bei padeda rasti praktikanto vietą Lietuvos kino industrijoje
– Kaip į mus reaguoja užsieniečiai? Kas jiems labiausiai patinka Lietuvoje?
– Aš dirbu su Skandinavijos kompanijomis. Jie vertina mūsų paslaugumą, profesionalumą bei aistrą kinui. Jie džiaugiasi galėdami apvažiuoti Vilnių dviračiais, pakilti virš Trakų oro balionu bei rinktis iš daug aukštos kokybės restoranų vakarienei.
Kaip ne keista bebūtų, švedai, su kuriais šiuo metu dirbu, vadina Lietuvą neatrastu perlu, nes jų tautiečiai daug dažniau lanko Latviją ar Estiją, o mūsų šalis jiems nėra žinoma, nors mus skiria tik Baltijos jūra. Tad kiekvienas filmavimas yra tarsi maža reklama Lietuvai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniaus savivaldybė pritarė naujojo darželio Perkūnkiemyje projektui3
Vilniaus miesto savivaldybė pritarė naujo, 290 vaikų talpinančio darželio Perkūnkiemio rajone projektui. Skelbiama, kad gavus statybų leidimus, darbus tikimasi pradėti kitų metų pradžioje. ...
-
Lietuvoje startuoja Graikijos „Aegean Airlines“ – dukart per savaitę skraidins į Atėnus1
Lietuvoje startuoja nacionalinė Graikijos oro vežėja „Aegean Airlines“ – du kartus per savaitę ji tiesiogiai skraidins iš Vilniaus į Atėnus. Tikimasi, kad keliautojai per Atėnus galės pasiekti daugiau pasaulio šalių jun...
-
Maitinimo sektoriaus atstovų protestas prie Vyriausybės: prašo grąžinti lengvatinį PVM tarifą9
Apie 100 protestuotojų – maitinimo sektoriaus atstovų – prie Vyriausybės rūmų Vilniuje penktadienį surengtame mitinge reikalauja grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas atmetė siūlymą panaikinti Lukiškių aikštės įstatymą4
Seimas ketvirtadienį nepritarė siūlymui atšaukti Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą. ...
-
„Skaidrinam“ Vilniaus rajone: tarybos nariai degalus pylėsi po kelis kartus per dieną1
„Skaidrinam“ iniciatyvai pasiekus Vilniaus rajoną, nustatyta, kad mažiausiai aštuoni tarybos nariai degalus „pylėsi“ po kelis kartus per dieną, o beveik maksimalią išmokų sumą per kadenciją gavęs liberalas Arūnas...
-
Vilniaus šienavimo sezonas: tarp patogumo miestiečiams ir tvarumo1
Sostinėje prasideda šienavimo sezonas. Kaip ir pernai, vietose, kur žmonės daugiausia leidžia laisvalaikį, sportuoja, taip pat daugiabučių kiemuose, bus palaikoma trumpa veja. Dažnai šienaujama bus ir gatvių skiriamosiose juostose. Tači...
-
Vilniuje kaimynų bendrystę stiprins per dešimt bendruomenių projektų1
Sostinė bendruomenių tradicijas kuriančioms ir puoselėjančioms iniciatyvoms šiemet skiria 50 tūkst. Eur. Parama paskirstyta dvylikai kaimynystės ryšius stiprinančių projektų – isi jie dedikuoti vilniečių įtraukimui į kultūrin...
-
Vilniaus Senamiestyje bus pradedamos naujo gyvenamųjų namų projekto statybos5
Įmonių grupė „Eika“ kartu su bendrove „Etapas Group“ bei jos partneriais užbaigė sostinės Seinų gatvėje esančio sklypo ir jame suplanuoto gyvenamųjų namų projekto „Senamiesčio sodai“ įsigijimo sandorį. ...
-
Vilniaus oro uoste atidaryti olimpiniai vartai
Iki 2024 metų Paryžiaus vasaros olimpinių žaidynių likus 100 dienų, Vilniaus oro uoste atidaryti simboliniai olimpiniai išvykimo vartai. ...
-
A. Avulis: vis dar galioja mano pasiūlymas, kad 2026 m. pabaigoje stadione žaistume futbolą20
Nacionalinį stadioną iš „BaltCap“ perimančios „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis sako esąs pasirengęs vykdyti projektą, o jau 2026 m. pabaigoje galėtų būti sužaistos pirmosios futbolo rungtynės. Anot jo, šiuo metu ...