Quantcast

Iš Singapūro kilęs R. Chua savo vaikus augins Lietuvoje

Su plačios šypsenos Rufusas Chua susipažinome kulinarijos kursuose, kuriuose jis mokė singapūrietiškos virtuvės paslapčių. Maisto šedevrai – tik viena, labiau laisvalaikiui skirta, Lietuvoje gyvenančio singapūriečio veiklų. Vyro gyvenimo istorija išties vingiuota, tačiau šiandien jis įsitikinęs – Lietuvoje liks ilgam.

Tarp Vilniaus ir Singapūro

Šiandien didžiąją dalį laiko Vilniuje praleidžiantis R.Chua itin vertina galimybę dirbti nepriklausant vienai vietai ir būti pačiam sau vadovu. Praeityje jam teko paragauti kitokio darbo. Pabaigęs jūrų inžinerijos studijas, šešerius metus darbavosi Singapūro kariniame jūrų laivyne.

"Kariniame jūrų laivyne priimta klausyti įsakymų, o aš dėl to visuomet turėjau sunkumų. Be to, po šešerių šio darbo metų buvo pabodę nuolatos būti purvinomis rankomis", – priežastis, kodėl nusprendė keisti karjeros kryptį, vardija vyras.

Dar dirbdamas laivyne jis ėmė ieškoti kitų būdų užsidirbti gyvenimui ir atrado galimybę investuoti į nekilnojamąjį turtą. "Esu iš Singapūro, o Malaizija – šalia. Joje nekilnojamasis turtas – pigesnis, o nuoma – aktyvesnė. Tuo ir užsiėmiau. Netrukus draugai ir kolegos pradėjo prašyti mano patarimų, buvo pasiryžę net mokėti už juos", – prisimena R.Chua, pats žinių apie investavimą sėmęsis iš knygų ir kursų.

Šiandien pagrindinė Rufuso veikla – verslo konsultavimas. Maždaug devynis mėnesius per metus jis praleidžia Lietuvoje, tačiau bent keturis kartus per metus verslo reikalais vyksta į Singapūrą ir kitas Azijos šalis.

Lietuvė, sutikta ne Lietuvoje

Istorija, kaip vyras iš Singapūro sparnus nuleido Lietuvoje, nėra tipiškas meilės emigranto pasakojimas. Pirmąkart Lietuvoje jis apsilankė prieš vienuolika metų – kur kas anksčiau, negu sutiko savo dabartinę žmoną Moniką.

"Atvykau į draugo, irgi singapūriečio, vedusio lietuvaitę, vestuves. Tada pagalvojau, čia tokios gražios moterys, norėčiau žmonos lietuvės", – šypsosi.

Nuo pirmosios viešnagės Rufusas į Lietuvą grįžo ne kartą, tačiau savo žmoną prieš aštuonerius metus sutiko Singapūre, kur ši kartu su jo seserimi mokėsi pagal mainų programą.

"Sesuo mus supažindino. Pirmasis įspūdis, pamačius Moniką, žinoma, buvo, kad ji labai graži (šypsosi). Aprodžiau Singapūrą, supažindinau su vietine maisto kultūra, pakeliavome po regioną, aplankėme Naująją Zelandiją", – apie tai, kaip lemtinga pažintis virto rimtais santykiais, pasakoja R.Chua.

Kai po studijų Singapūre Monika pagal mainų programą šešiems mėnesiams išvyko į Italiją, kartu keliavo ir Rufusas. "Turbūt vienas didžiausių sprendimo inžineriją pakeisti į finansinę veiklą privalumų yra tas, kad galiu dirbti nuotoliniu būdu", – vertina atsiradusią galimybę.

Vėliau drauge su Monika atvyko į Lietuvą, susipažino su žmonos šeima. Kurį laiką pora gyveno Vilniuje, paskui trejus metus praleido Singapūre. Dabar jiedu jau apie metus – Lietuvoje ir keisti gyvenamosios vietos neplanuoja.

Paklaustas, kuo jį labiausiai žavi Monika, R.Chua sako, kad ji veikia raminančiai. "Monika moka užduoti tokius klausimus, kurių nepaklausia niekas kitas. Ir priverčia mane apgalvoti savo reakcijas į nutinkančius dalykus. Manau, skirtingų kultūrų žmonių santykiai tuo ir puikūs, kad gali vienas iš kito daug išmokti", – tikina Rufus, kuriam Lietuvoje ilgokai teko pratintis prie retesnio įpročio tiksliai planuoti laiką ar laikytis griežtų tvarkaraščių.

Stebina šaltibarščiai

Persikraustyti gyventi į kitą šalį daugeliui – bauginantis žingsnis. Tačiau R.Chua tikina, kad dėl mylimos moters pakeisti gyvenamąją vietą jam nebuvo baisu. "Dabar pasaulis sumažėjęs, juk ir lėktuvų bilietai vis pinga, be to, yra internetas, kuriuo galima nemokamai bendrauti su artimaisiais", – tikina nejaučiantis atotrūkio su artimaisiais.

Pasak pašnekovo, nuo tada, kai lankėsi Lietuvoje pirmą kartą, daug kas pasikeitė. "Prieš vienuolika metų Lietuva man pasirodė labai rami, lėtoka, kiek neįprasta šalis. Šiandien ji jau tapo kosmopolitiška, bet tada išėjus į gatves močiutės ar vaikai stebeilydavo į mane kaip į kokį stebuklą, nes aš – geltonosios rasės vyras", – juokiasi prisiminęs.

Tačiau didelių sunkumų pritampant čia vyrui iš Singapūro nekilo. "Vietoje, kur gyvenome anksčiau, turėjome šaunių kaimynų porą – vyrą britą su žmona lietuve. Įsiliejau į čia esančią užsieniečių bendruomenę, juk Vilnius – nedidelis miestas, visi vieni kitus pažįsta. Nepasakyčiau, kad patyriau sunkumų, tiesą sakant, procesas buvo smagus."

Kiek neįprastas jam buvo lietuviškas maistas. Nors mielai valgo cepelinus ir vėdarus, Rufusas, paklaustas apie jam keisčiausius lietuviškus mitybos įpročius, įvardija mūsų vasaros valgiaraščio keistenybę – šaltibarščius.

"Man buvo taip keista, kaip galima valgyti tą iš šaldytuvo ištrauktą sriubą! Dabar jau keletą kartų jos ragavau, nes gamino žmona, tad neturėjau pasirinkimo. Neprašyčiau šio patiekalo kasdien, bet keletą kartų per metus galima suvalgyti", – kvatoja.

Čia – nuostabi gamta. Tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl noriu, kad mano vaikai augtų būtent čia.

Paklaustas, ko labiausiai pasiilgsta iš Singapūro, R.Chua prisimena singapūriečių aistrą maistui. Tiesa, pasak jo, šiandien ir Lietuvoje situacija gerėja – į Lietuvą gyventi atvykstantys azijiečiai atidaro savo restoranus, kuriuose patiekalai ruošiami pagal originalias receptūras, o ir vis daugiau keliaujantys lietuviai atskiria, kada ragauja autentišką azijietišką patiekalą, o kada jis labiau pritaikytas lietuviškiems skonio receptoriams. "Maisto kultūra Lietuvoje sparčiai gerėja", – džiaugiasi pokyčiais.

Virtuvės paslaptys

Nors šiandien R.Chua singapūrietiškos virtuvės receptais dalijasi vesdamas kulinarinius kursus, dažniau sukiotis virtuvėje ėmė tik 29-erių, kai su Monika išvyko į Italiją.

"Singapūre palyginti mažai kas gamina patys, nes patogu ir pigu norimą patiekalą jau paruoštą tiesiog nusipirkti. Be to, šios kultūros žmonės mėgsta valgyti ne namie. Būdamas Italijoje ėmiau ilgėtis savo šalies maisto, todėl pradėjau ieškoti receptų ir su ingredientais, kuriuos galėjau įsigyti vietinėse italų parduotuvėse, gaminti singapūrietišką maistą", – savo, kaip kulinaro, startą prisimena jis.

Paprašytas apibūdinti singapūrietišką maistą, R.Chua išskiria tris šios šalies virtuvės dalis: "Tai kinų, malajų ir indų virtuvės. Kinai, atvykę čia, savo tradicinę virtuvę pakoregavo pagal tai, kokius produktus galima rasti vietoje. Todėl kinų maistas Singapūre stipriai skiriasi nuo kinų maisto Kinijoje. Malajų virtuvei būdingas aštrumas, prieskonių – aitriųjų paprikų, kario – gausa. Kai prieš porą šimtų metų į Singapūrą imigravo kinai, malajai ėmė kai kuriuos dalykus skolintis iš jų virtuvės ir tobulinti savo patiekalus. Yra ir indiška virtuvė – ji gausesnė prieskonių, riebesnė, sunkesnė. Įdomu ir tai, kad į Singapūrą atvykę indai pastebėjo, jog kinai valgo žuvų galvas, taip gimė žuvų galvų karis – patiekalas, būdingas tik Singapūrui. O iš esmės azijiečių maistas labai orientuotas į ryžius ar makaronus kaip patiekalo bazę, tada pridedama žolelių, prieskonių, mėsos, daržovių – visa tai suformuoja patiekalą."

Laukia pirmagimio

Kai Rufusas kalba apie maistą, negali nepastebėti, kaip žiba jo akys. Tad kyla natūralus klausimas – galbūt vieną dieną duris atvers ir jo paties įkurtas singapūrietiškos virtuvės restoranas?

"Šioje industrijoje didžiausias galvos skausmas – darbuotojai. Be to, nors nuosavas restoranas skamba labai prabangiai, vis dėlto tai reikalauja didžiulio darbo, – sako jis, svarstydamas galimybę nebent kada nors įkurti Omakase stiliaus restoraną, kuris dirbtų dvi dienas per savaitę. – Tai galėtų būti hobis šalia pagrindinio darbo."

Paklaustas, ar neketina vėl kelti sparnų į kitą šalį, sako, kad ateitis susieta su Lietuva. "Kitą mėnesį pasaulį išvys mūsų su Monika pirmagimis. Noriu, kad mūsų vaikai augtų Lietuvoje. Singapūre gyvenimo ritmas labai greitas, vaikams sunku, nes, be mokslų, jie beveik nieko nemato. Ten priimta mokytis iki išnaktų", – sako Rufusas ir pasidžiaugia, kad Lietuvoje vaikų dienos režimas labiau subalansuotas, jiems užtenka laiko išeiti į lauką, pasidžiaugti gyvenimu.

"Be to, čia – nuostabi gamta. Tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl noriu, kad mano vaikai augtų būtent čia", – šypsosi jis.

Greitai kepta malta kiauliena su baziliku

(20 porcijų)

1,2 kg maltos kiaulienos,

100 g šviežių baziliko lapelių,

2 šaukštai aitriųjų paprikų dribsnių,

4 česnako skiltelės,

2 svogūnai,

8 šaukštai žuvies padažo,

4 šaukštai austrių padažo,

4 šaukšteliai sojų padažo,

4 šaukšteliai cukraus,

aliejaus kepimui,

vandens,

pipirų,

2 aisbergo salotų galvutės.

Smulkiai sukapokite česnakus, supjaustykite svogūnus. Į vieną indą supylę padažus ir cukrų gerai juos išmaišykite. Keptuvėje (geriausia kiniškoje) įkaitinkite aliejų, sudėkite česnaką bei aitriųjų paprikų dribsnius ir trumpai pakepinkite, kol paskleis aromatą. Sudėkite smulkintus svogūnus ir kepkite, kol taps permatomi. Įdėkite maltą kiaulieną, mentele susmulkinkite į gabalėlius ir kepkite, kol kiauliena bus beveik iškepusi. Supilkite likusius pagardus ir maišykite, kol kiauliena baigs kepti. Jei masė liptų prie keptuvės dugno, įpilkite šiek tiek vandens. Nuimkite keptuvę nuo kaitlentės ir įmaišykite bazilikų lapų, kol jie sukris. Prieš patiekiant susuktus į aisbergo salotos lapą kaip suktinukus pagardinkite pipirais.

Kiniška žemės riešutų sriuba su kiaulienos šonkauliukais

(10 porcijų)

1,3 kg kiaulienos šonkauliukų,

300 g žemės riešutų su luobelėmis (per naktį laikytų šaltame vandenyje šaldytuve),

10 datulių,

100 g šukučių,

1 kalmaras,

2 l vandens,

sojų padažo,

druskos,

pipirų.

Įdėkite šonkauliukus į verdantį vandenį ir apvirkite 3 min., kad pasišalintų nešvarumai, paskui nuplaukite šaltu vandeniu. Į puodą įpilkite 2 l vandens, sudėkite kiaulienos šonkaulius, mirkytus riešutus, datules, šukutes, kalmarą ir užvirkite. Sriubai užvirus, ugnį susilpninkite ir palikite virti 2–3 val. Prieš patiekiant, pagal skonį pagardinkite sojų padažu, druska bei pipirais.

Vištiena su sezamų aliejumi

(5 porcijos)

15 vištienos sparnelių,

5 šaukštai kepintų sezamų aliejaus (būtinas patiekalui ingredientas)*,

1 šaukštas kiniško ryžių vyno ar japoniškosios sakės,

1 šaukštas tamsaus sojų padažo*,

3 šaukštai šviesaus sojų padažo*,

1 šaukštas austrių padažo*,

8 cm imbiero gabalėlio,

2 skiltelės česnakų,

druskos,

maltų baltųjų pipirų.

*Rasite prekybų centrų azijietiško maisto skyriuje.

Vištienos sparnelius supjaustykite į tris dalis, nupjaustykite sparnelių galiukus. Sumaišykite šaukštą kepintų sezamų aliejaus, ryžių vyno ar sakės, šviesų ir tamsų sojos bei austrių padažus. Šiame mišinyje pamarinuokite vištieną 20 min. Nulupkite ir plonomis juostelėmis supjaustykite imbierą. Labai smulkiai supjaustykite česnakus. Keptuvėje įkaitinkite likusius 4 šaukštus sezamų aliejaus, sudėkite smulkintą imbierą ir česnaką. Pamaišydami kepkite, kol imbieras pradės ruduoti. Sudėkite marinuotą vištieną, kepkite, kol ši pakeis spalvą. Įpilkite 100 ml vandens ir virkite ant silpnos ugnies 20–30 minučių, kol skystis sutirštės į padažą. Praėjus pusei laiko, apverskite vištieną, kad iškeptų tolygiai. Prieš nuimant nuo kaitros ir patiekiant, pagal skonį įberkite druskos ir pipirų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Geriau Vazuok tu ciurka i savo ta Singapura!

Nezurnalistas

Nezurnalistas portretas
Kauno diena tapo visiska deshiovke. Knaipes virejas gali nusipirkti reklama!?

Joooo

Joooo portretas
Čia svo restorane reklamuoja ar kad litwinka birbina dak čiurkiuku bus.
VISI KOMENTARAI 11

Galerijos

Daugiau straipsnių