Quantcast

Šilumos ūkyje – paslaptingi susitarimai

Sostinės savivaldybės taryba vakar pritarė Vilniaus savivaldybės ir valstybės valdomos įmonės "Lietuvos energija" ketinimų protokolui, kuriuo numatoma įmonei perduoti atnaujinti 3-iąją termofikacinę elektrinę. Į specialistų pastabas, kad tai gali pakenkti Vilniaus šilumos ūkiui, tarybos dauguma nesureagavo.

Energetikos ėmėsi urmu

Vilniaus miesto tarybos akiratyje vakar atsidūrė net du su šilumos ūkiu susiję klausimai. Daugiausia diskusijų sulaukė Vilniaus savivaldybės ir valstybės įmonės "Lietuvos energija" pasirašytas protokolas dėl 3-iosios termofikacinės elektrinės atnaujinimo.

Taip pat buvo sprendžiama, ar leisti dabartinei sostinės šilumos ūkio nuomininkei "Vilniaus energijai" investuoti 72,5 mln. litų į prie Savanorių žiedo esančią 2-ąją Vilniaus termofikacinę elektrinę bei rajoninę katilinę, siekiant įgyvendinti aplinkosaugos reikalavimus. Šis klausimas dar bus nagrinėjamas savivaldybės komitetuose.

Tik neseniai paviešintame ketinimų protokole numatoma, kad Vilniaus savivaldybė kartu su "Lietuvos energija" turėtų įsteigti bendrą įmonę, ji iki 2016-ųjų pabaigos šalia Gariūnų turgavietės turėtų  įgyvendinti kogeneracinės elektrinės projektą, t. y. pritaikyti elektrinės įrenginius energijos gamybai, panaudojant biokurą ar deginant komunalines atliekas. Taip esą būtų sumažinta šilumos kaina vartotojams. Vilniaus šilumos tinklai netgi įsipareigoja padengti visas teisines išlaidas, savo lėšomis parengti galimybių studiją, kurioje būtų numatyti bent keli 3-iosios elektrinės atnaujinimo variantai. Šiam projektui, be abejo, tikimasi ir Vyriausybės ar ES piniginių injekcijų.

Buvę vadovai nesutaria

Buvęs savivaldybės įmonės Vilniaus šilumos tinklų, kuriai priklauso sostinės šilumos ūkis, direktorius, tarybos narys Kęstutis Nėnius, dar prieš posėdį tikino, kad minėtas ketinimų protokolas – tik pamatas tolesniems svarstymams, ką reikėtų daryti su 3-iąja termofikacine elektrine.

"Yra ir kita galimybė – pastatyti naują elektrinę, nors ekonomiškai veikiausiai apsimokėtų rekonstruoti. Bent aš taip manau", – dėstė K.Nėnius.

Ketinimų protokole paminėtas ir dar vienas dalykas – tai, kad "Lietuvos energija" jau yra pasirašiusi ir kitą ketinimų protokolą su Suomijos kapitalo įmone "Fortum heat Lietuva". Tačiau kas jame numatoma – paslaptis ne tik politikams, bet ir energetikos ūkio dalyviams.

"Taip, "Lietuvos energija" yra atskleidusi faktą, kad yra pasirašiusi kažkokius ketinimus ir su "Fortum". Ar "Fortum" būtų įtraukta ir į tą projektą, net nežinau, priklauso nuo to, ką įmonė atneštų, kokios būtų subsidijos. Nieko negalima atmesti – kuo daugiau kortų kaladėje, tuo daugiau galimybių, tie protokolai, mano manymu, vienas kitam neprieštarauja", – dėstė K.Nėnius.
Jis teigė nematantis jokių logika pagrįstų argumentų, kodėl reikėtų sprendimui nepritarti. Tačiau kitas buvęs Vilniaus šilumos tinklų vadovas, taip pat savivaldybės tarybos narys Bronius Cicėnas, nebuvo patenkintas šia idėja, tiesa, tik grynai dėl techninių priežasčių.

Siūlo dovanoti Vyriausybei

"16 metų dirbau tos įmonės vyriausiuoju inžinieriumi, gerai žinau situaciją. Aš pareiškiau atskirą nuomonę. Siūliau į ketinimų protokolą įtraukti ir 2-ąją elektrinę. Nes abi elektrinės technologiškai sujungtos kaip vienas vienetas – Gariūnuose esanti 3-ioji elektrinė negali perduoti šilumos kitaip, tik per 2-ąją elektrinę. 3-iojoje elektrinėje visos šilumos trasos užpildomos chemiškai valytu vandeniu. Tad jei ji bus kitose rankose, visos trasos gali būti išvestos iš rikiuotės vos per dvejus trejus metus. Todėl ir nepritariu tokiam variantui", – sakė jis.

Tiesa, B.Cicėnas tikino siūlantis dar įdomesnį variantą. Anot jo, Seimas priėmė Šilumos ūkio įstatymo pataisas, kurios numato galimybę savivaldybėms perduoti šilumos ūkio turtą Vyriausybės nuosavybėn.

"Tad jei taryba priimtų sprendimą perduoti abi elektrines Vyriausybei, jos automatiškai atsidurtų "Lietuvos energijos" rankose, nebereikėtų jokių ketinimų protokolų. Tai būtų paprasčiau, pigiau. O šilumos tinklai, katilinės, kaip ir buvo, liktų miestui", – savo versiją pateikė jis.

Dėl investicijų – diskusijos

Dar didesnės batalijos vyko dėl planuojamų 72,5 mln. litų investicijų į 2-ąją Vilniaus termofikacinę elektrinę. Šiam projektui vakar pritarta po pateikimo.

Kaip prieš posėdį tvirtino Vilniaus šilumos tinklų direktorius Arūnas Keserauskas, jeigu klausimui nebus pritarta, "gyventojai po kelerių metų namus turės kūrenti malkomis", nes dabar veikiančios elektrinės turės būti uždarytos.

"Todėl investicijos į termofikacinių elektrinių atnaujinimą ir jų išmetamos taršos kiekio sumažinimą, kuris turi atitikti naujus ES reikalavimus, itin svarbios", – sakė A.Keserauskas.

Pasak įmonės atstovų, neatnaujinus elektrinės, jau nuo 2016-ųjų įsigaliojus Europos Parlamento direktyvai ir griežtesniems aplinkosaugos reikalavimams, tektų mokėti 236 mln. litų per metus dėl aplinkosauginių pažeidimų.

Didelių diskusijų dėl investicijų būtinybės nebuvo, tačiau kai kurie tarybos nariai piktinosi, kodėl "Vilniaus energija" nepanaudoja dalies lėšų, gautų pardavus taršos leidimus, tačiau buvo paaiškinta, kad šie pinigai jau investuoti į šilumos ūkio atnaujinimą.

Pasak savivaldybės, pritarus investicijoms į į Vilniaus 2-ąją termofikacinę elektrinę ir 8-ąją Vilniaus rajoninę katilinę, iš viso būtų rekonstruota 14 katilų, įrengta dūmų recirkuliacijos ir valymo sistemos.

Šilumos kaina dėl šių investicijų didėtų apie 0,3 cento už 1 kWh ir būtų įtraukiama į bendrą šilumos kainos tarifą tik nuo 2017 m.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių