Senųjų amatų meistrai demonstruos išmonę Trakų salos pilyje

Trakų salos pilyje vėl klegės senųjų amatų šventė: bus galima ne tik pasimokyti muilo išsivirti, puodynę nužiesti ar kokį rakandą pasidirbdinti, bet ir pagal senuosius receptus pagamintų pilėnų valgių bei gėrimų paskanauti, viduramžių pramogas išbandyti.
Šventė Trakų salos pilyje vyks rugpjūčio 15-16 dienomis.

Turtinga Vilniaus puodžių cecho programa

Šią šventę Trakų istorijos muziejus rugpjūčio viduryje organizuoja jau penktus metus.
„Šiais metais itin turtingą programą parengė nuolatinis mūsų švenčių dalyvis - Vilniaus puodžių cechas“, - sako Brigita Balčytienė, Ryšių su visuomene ir edukacijos skyriaus vedėja. - Sulauksime ir naujų, dar mūsų šventėse nematytų dalyvių.“

Vilniaus puodžių cechas ne tik supažindins svečius su senosios puodininkystės technologijomis, bet ir atveš jo rekonstruotų Vilniaus Žemutinės pilies krosnių koklių ekspoziciją.

„Šventės svečiams ne tik parodysime rekonstruotus koklius, bet demonstruosime ir jų gamybos technologiją“, - sako Dainius Strazdas, Vilniaus puodžių cecho direktorius. - Taip pat rodysime kaip buvo gaminama gotikinė raugo keramika, žiesime renesanso epochos taupykles. Ne viena tokia taupyklė su pinigais buvo rasta archeologinių kasinėjimų metu Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose.“

Dalyvaus senųjų muzikos instrumentų meistrai

Anot cecho vadovo, gotikinė raugo keramika buvo itin populiari Lietuvoje XIV-XV a. Šia technologija gaminami virtuvės indai buvo lipdomi ant stovylo ir apžiedžiami rankiniu žiedimo ratu. Krosnyje išdegti indai merkiami į kviečių, rugių, burokėlių ar kopūstų raugą. XVI amžiuje raugo keramiką išstūmė renesansinė žiestinė keramika.

Pirmą kartą senųjų amatų šventėje Trakų pilyje dalyvaus senųjų muzikos instrumentų meistrai. Lietuvos muzikos akademijos Liaudies instrumentų eksperimentinės laboratorijos vedėjas Egidijus Virbašius demonstruos, kaip buvo dirbdinami ragai, birbynės, lumzdeliai ir kanklės.

„Nors kanklės istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą minimos tik XVI amžiuje, tačiau jų istorija siekia proistorės laikus, - sako E. Virbašius. - Seniausios kanklės būdavo skaptuojamos iš vieno medžio gabalo , vėliau atsirado sudėtingesnės, suklijuotos iš kelių dalių.“

Knygrišystė, kalvystė, papuošalai

Šventės svečiai taip pat galės susipažinti su senąja knygrišyste, žvejybos įrankių gamyba, kaulo apdirbimu, kalvyste, stebėti kaip buvo siuvami drabužiai, kaldinamos monetos, gaminami papuošalai.

Mažiesiems šventės dalyviams bus surengti net du konkursai - „Lipdau kunigaikštį Vytautą“ ir „Nuspalvink riterį“, organizuojami žaidimai. Suaugusieji irgi turės galimybę ne tik vieno ar kito amato pramokti, bet ir papramogauti - išbandyti jėgas viduramžiškose rungtyse, pamiklinti ranką šaudydami iš lankų ir arbaletų, pramokti senovinių šokių žingsnelių.

Svečius linksmins bei šokdins senosios muzikos ir šokio ansamblis „Alta danza“, įspūdingus šokio ir ugnies pasirodymus surengs studija „Čiutyta“, šurmulį kels dėl širdies damų palankumo kovojantys viduramžių riteriai ir dvaro juokdarys, triukšmaus smuklininkai ir ubagai.