Vilniuje liepą numatomos seksualinių mažumų eitynės „Už lygybę“ - galimybė Lietuvai gerai pasirodyti Europoje ir pademonstruoti žmogaus teisių srityje pasiektą progresą, sako BNS kalbinti Lietuvoje reziduojantys Šiaurės ir Vakarų Europos šalių ambasadoriai.

Jungtinės Karalystės (JK), Prancūzijos, Nyderlandų, Švedijos ir Suomijos diplomatinės atstovybės sako remiančios „Baltic Pride“ renginius, skirtus lesbiečių, gėjų, biseksualų ir translyčių asmenų (LGBT) teisių gynimui, kai kurios žada stebėti eitynes.

Tuo metu Europarlamentaras Leonidas Donskis ir politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius mano, jog jei teismų sprendimai būtų nepalankūs eitynėms, jos sulauktų „homofobiškų reakcijų“ arba policija nesugebėtų užtikrinti jų dalyvių saugumo, Europos Sąjungai (ES) pirmininkausiančios Lietuvos įvaizdis pablogėtų.

Kalbinti ambasadoriai sutinka, kad tokio pobūdžio paradai visuomet sulaukia daug dėmesio visuomenėje ir žiniasklaidoje. Švedijos ambasadorės Lietuvoje Cecilios Barbro Ruthstrom-Ruin (Sesilijos Barbro Rutstriom-Ruin) nuomone, tai, kaip Lietuva nuskambės Europoje po liepą numatomų eitynių, priklausys nuo šalies valdžios reakcijos į jas.

„Žinoma, priklausys nuo to, kaip jos vyks. Manau, tai taip pat labai priklausys nuo to, kaip reaguos valdžia. Jei valdžia rems ir apsaugos LGBT asmenų ir demonstracijoje dalyvausiančių LGBT aktyvistų teises, dėmesys bus pozityvus. Šie metai svarbūs Lietuvai būti pastebėtai dėl to, kad ji švenčia 20 metų nuo homoseksualumo dekriminalizavimo. Taigi nemanau, jog dėmesys būtinai turi būti neigiamas - kartu tai ir gera galimybė parodyti, kokį progresą Lietuva šioje srityje padarė per palyginus trumpą nepriklausomybės laikotarpį“, - BNS sakė Švedijos ambasadorė.

C.B.Ruthstrom-Ruin pasakojo, kad Švedijos miestai varžosi dėl seksualinių mažumų demonstracijų.

„Stokholmo miestas šios vasaros eitynėse skaičiuoja sulauksiantis apie pusę milijono svečių - tai labai didelis šventinis renginys. Aš skaičiavau, kad Švedijoje šiemet bent 12 skirtingų miestų planuoja tokius paradus, nes jie nori gero dėmesio“, - sakė diplomatė.

Prancūzijos ambasados vadovė Maryse Eveline Berniau (Mariz Evelin Bernijo) taip pat mano, jog eitynės, vyksiančios Vilniuje pirmininkavimo ES metu, bus galimybė įvertinti, kokie Lietuvos pasiekimai žmogaus teisių užtikrinimo srityje.

„Jei viskas vyks sklandžiai, taikiai ir kiekvienas jaus, kad jo teisės gerbiamos, manau, labai gerai galėtų būti parodytas pilietinių teisių progresas Lietuvos visuomenėje“, - teigė Prancūzijos ambasadorė.

Pasak M.E.Berniau, Prancūzijos diplomatai liepą žada stebėti demonstraciją.

„Ketiname stebėti, kas vyksta. (...) Nemanau, kad dalyvavimas eitynėse - mūsų vaidmuo, bet būtų įdomu matyti, kaip jos klostytis“, - teigė ji.

Jungtinės Karalystės ambasada taip pat ketina stebėti šį renginį.

„LGBT asmenų teisių gynimas ir rėmimas yra neišskiriama JK vyriausybės platesnės tarptautinės žmogaus teisių darbotvarkės dalis. Mes tikime, kad žmogaus teisės yra universalios ir turėtų būti taikomos visiems žmonėms, kaip sakoma Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos pirmajame straipsnyje. Kaip pareiškė mūsų Europos reikalų ministras Davidas Lidingtonas (Deividas Lidingtonas), “kiekviena vyriausybė atsakinga už visų savo piliečių teisių, ypač visuomenės atstumtų, apsaugojimą ir rėmimą„. Todėl ambasada stebės eitynes, kad garantuotų, jog gerbiamos šios teisės, įskaitant susirinkimų ir saviraiškos teises“, - sako Jungtinės Karalystės (JK) ambasadoriaus pavaduotojas Stephenas Conlonas (Stivenas Konlonas).

Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės diplomatai sakė besitikintys, kad eitynės „Už lygybę“ Vilniuje vyks sklandžiai ir sėkmingai.

„Vienas iš Lietuvos siekių pirmininkavimui - atviresnė Europa. LGBT teisių rėmimas - esminė atviresnės visuomenės kūrimo dalis. Tikiuosi, kad renginys bus labai sėkmingas“ - teigia S.Conlonas.

„Nyderlanduose jos kasmet vyksta, paprastai be incidentų. Manau, kad turėtume tikėtis, jog šios praeis sklandžiai ir sudarys teigiamą šalies įvaizdį“ - BNS sakė Nyderlandų ambasadorius Kornelis Willemas Spaansas (Kornelis Vilemas Spansas).

Tuo metu Suomijos ambasadoriaus Harrio Kalevos Makio-Reinikkos (Hario Kalevos Mekio-Reinikos) nuomone, svarbiausia - ne demonstracijos gatvėse, o realus seksualinių mažumų teisių užtikrinimas, problemas sprendžiant dialogu su valdžia.

„Svarbiausias tikslas bet kokiu atveju turėtų būti tai, kad lygybė, seksualinių mažumų teisės turėtų būti užtikrintos pagal tarptautinių organizacijų reikalavimus. Viliuosi, kad dėmesys kaip toks nėra svarbiausias prioritetas - manau, svarbiausias prioritetas turėtų būti situacijos gerinimas. Aš nesu už tai, kad eitume į gatves su megafonais. Manau, svarbiau - geri rezultatai“, - tikino Suomijos diplomatas.

„Jei mažumos jaučia, kad negerai, jie, žinoma, turi teisę kelti problemą. Jei jie tai jaučia, būtų gerai pasikalbėti su valdžia. Asmeniškai aš esu už dialogą, normalų dialogą, nesu už žygius ir paradus. Žinoma, malonu matyti taikų, gražų, spalvotą atsipalaidavusių žmonių paradą, bet tikėkimės, kad šis toks ir bus“, - kalbėjo H.K.Mekis-Reinika.

Jis sako pasistengsiantis sudalyvauti viename „Baltic Pride“ renginyje - konferencijoje apie žmogaus teises. Kiti ambasadoriai minėjo, jog kad jų vadovaujamos diplomatinės atstovybės palaiko, remia arba padeda organizuoti „Baltic Pride“ renginius - reklaminių klipų kūrimą, filmų festivalį, konferenciją,

Europarlamentaras Leonidas Donskis bei politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius mano, jog Lietuvos įvaizdis priklausys nuo to, ar eitynės bus suorganizuotos ir vyks ramiai - be nepalankių teismų sprendimų, „isteriškų homofobiškų reakcijų“ ar riaušių.

K.Girnius atkreipė dėmesį, jog per eitynes Vilniuje bus stebima, „kurioje pusėje Lietuva laikysis – ar su Rytais, ar su Vakarais“.

„Priklauso nuo to, kas atsitiks – jeigu kiltų kažkokios riaušės, tada aiškiai pablogintų (įvaizdį - BNS). Dar labiau pablogintų įvaizdį, jei policija negalėtų užtikrinti demonstrantų saugumo“, - teigė jis.

L.Donskis taip pat sako, jog nesklandumai per eitynes primintų Rytus, o ramus renginys rodytų Lietuvą esant europietišką.

„Nuoširdžiai džiaugčiausi ir būčiau laimingas, jei mano šalis neatrodytų kvailai ir nepradėtų priminti isteriškų homofobinių reakcijų dabartinėje Rusijoje ar Ukrainoje. (...) Man atrodo, kad šalis laimėtų, atrodytų oriai, europietiškai, jeigu daliai piliečių būtų leista pasinaudoti jų konstitucine teise. Jeigu Lietuva visiškai ramiai praleistų pro akis ir ausis tą įvykį, jis būtų epizodas Lietuvos gyvenime“, - kalbėjo L.Donskis.

Europarlamentaras sako, kad labiausiai ES pirmininkausiančios Lietuvos įvaizdžiui galėtų pakenkti eitynėms nepalankūs teismų sprendimai. Jo nuomone, jei eitynių metu būtų incidentų, Lietuvos vadovai galėtų tarptautinėje erdvėje paaiškinti, jog jie - pavieniai ir neatspindi bendros Lietuvos pozicijos.

„Visada, matyt, aukščiausias politikos ešelonas – šalies prezidentė, ministrų kabinetas – sugebėtų paaiškinti, kad tai vienas kitas incidentas arba kažkokie labai keisto elgesio arba neadekvataus reagavimo atvejai, kad jie niekaip neatspindi bendros Lietuvos pozicijos, kad Lietuva politiškai turi savo aiškią europietišką poziciją šiuo klausimu. Bet jeigu prasidėtų nepalankūs teismo sprendimai – neleidimas žygiuoti, dar kažkas, jeigu mūsų dalis teisėjų arba teisinės sistemos atspindėtų tokį stereotipinį požiūrį į gėjus ir lesbietes, tada būtų prastai“, - BNS sakė europarlamentaras.

Eitynes žada stebėti Europos Parlamento Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos (ALDE), kuriai priklauso ir L.Donskis, atstovai.

Šiuo metu Lietuvoje vyksta teisminiai ginčai dėl vasarą planuojamų seksualinių mažumų eitynių „Už lygybę“ vietos.

Lietuvos gėjų lyga prašė leisti liepos mėnesį rengti eitynes Gedimino prospekte Vilniaus centre, bet Vilniaus valdininkai pasiūlė jiems žygiuoti kiek nuošaliau nuo centro.

Pirmosios seksualinių mažumų eitynės 2010 metais taip pat vyko toliau nuo centro. Tuomet renginio vieta buvo aptverta ir griežtai saugoma, protestuoti prieš eitynes susirinko tūkstantis žmonių.