Sostinės savivaldybės taryba trečiadienį pritarė mero Artūro Zuoko siūlymui paduoti Vyriausybę į teismą dėl esą tyčinio miesto žlugdymo.

A.Zuoko teigimu, pagal dabartinę biudžeto sudarymo metodiką, Vilniaus savivaldybei tenka tik 40 proc. lėšų nuo surenkamo gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Tuo metu kitų savivaldybių gyventojų pajamų mokesčio atskaitymo dydis yra gerokai didesnis.

„Vyriausybė miestą varo į bankrotą, tik dėl Vyriausybės politikos jo situacija yra tokia bloga. Negaliu kaltinti net buvusių merų. Kalta tik biudžeto sudarymo tvarka“, - kalbėjo meras.

Jis reikalauja, kad GPM dalis miestui būtų padidinta iki 60 proc.

Sostinės savivaldybės tarybos valdančioji koalicija sutarė dėl kreipimosi į teismą, kad būtų apgintos savivaldybės ir vilniečių teisės, atlyginta savivaldybei padaryta žala – 543,1 mln. litų pajamų, negautų per 2009-2011 metus.

„Vyriausybės ir Seimo sprendimais Vilniui lieka tik 40 proc. nuo mieste sumokamo Gyventojų pajamų mokesčio, tuo tarpu kitų šalies savivaldybių biudžete paliekama visa mokesčio suma – 100 proc.

Palyginimui: Vilnius į valstybės iždą sumoka 508 mln. litų, Kaunas 28 kartus mažiau (t.y. 18,2 mln. litų), Klaipėda – 23 kartus mažiau (21,6 mln. litų). Padidinus sostinėje paliekamą GPM dalį iki 60 proc., per pastaruosius trejus metus miesto biudžetas būtų gavęs beveik 550 mln. daugiau pajamų ir to būtų pakakę tinkamai finansuoti būtinas sritis“, - sako Vilniaus meras A.Zuokas.

Savivaldybė į teismą kreipsis vadovaudamasi Konstitucijos 122 straipsniu, Vietos savivaldos įstatymu, Europos vietos savivaldos chartija.

Pareiškimu siekiama ne tik žalos (negautų pajamų – 543,1 mln. litų) atlyginimo, bet ir biudžeto įstatymų pakeitimo, kad miestui tenkanti Gyventojų pajamų mokesčio dalis būtų ne mažesnė kaip 60 proc. bei būtų kompensuotos biudžeto išlaidos vežant keleivius, kuriems numatytos viešojo transporto lengvatos.

Vienintelį kartą savivaldybė kreipėsi į teismą dėl Vyriausybės veiksmų 2000 metais, vėliau teismų procesas baigtas taikos sutartimi.