Quantcast

S. Kairys sako, jog nesikiš į paminklo A. Smetonai statymo Vilniuje procesą

  • Teksto dydis:

Viešojoje erdvėje kilus diskusijoms dėl paminklo pirmajam Lietuvos prezidentu Antanui Smetonai šalia Vilniaus senojo teatro statymui, kultūros ministras Simonas Kairys sako, jog į procesą nesikiš.

„Ne, – BNS sakė jis paklaustas ar nesikiš į statymo procesą. – Aš tikrai linkęs nesikišti“.

Diskusijos objektu tapo prieštaringų vertinimų sulaukiantis A. Smetonos atėjimas į valdžią perversmo būdu ir pasitraukimas iš Lietuvos sovietų okupacijos akivaizdoje.

„Naujas paminklas A. Smetonai 2023 metais būtų geriausias mūsų šalies intelektualinio ir dvasinio atsilikimo simbolis“, – feisbuke rašė buvęs Lietuvos Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas.

Anot kultūros ministro, keliant idėjas ir diskutuojant svarbiausia gerbti kūrėjus. Pasak jo, ministerijos dalyvavimas diskusijoje – neperspektyvus.

„Man buvo svarbiausia išlaikyti valstybės orumą ir garbę, kad kiekvienu klausimu bekeldami kokią nors idėją gerbtume pirmiausia kūrėjus, skulptorius ir panašiai. Koks buvo santykis su valstybe, tai rezultatą išvysime Palangoje, o visi kiti dalykai, matyt, turi tam tikrą rinkiminį kontekstą“, – sakė jis.

2021 metais Vilniaus miesto savivaldybei atsisakius įgyvendinti tuomet konkursą laimėjusį paminklo A. Smetonai projektą, jį statyti pasisiūlė Palanga.

2021-ųjų liepą Vyriausybė kurortui perdavė autorines paminklo teises, jis turėjo būti atidengtas pernai, tačiau dar nėra baigtas statyti.

„Realūs sprendimai ir variantai dar išaiškės (...). Nenorėčiau, kad menininkai liktų it musę kandę, jeigu bus daug diskusijų, bus rezultatas ir jis vėl visiems netiks (...). Šitoj diskusijoj, manau, kad mūsų dalyvavimas neperspektyvus“, – BNS sakė S. Kairys.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba siūlymui statyti paminklą J. Basanavičiaus gatvėje pritarė gruodį.

Paminklo projekto sukūrimo konkursą ketinama organizuoti šiemet. Tai bus jau antrasis konkursas dėl A. Smetonos įamžinimo sostinėje. 

Paminklą tarpukario prezidentui Vilniuje anksčiau ketinta statyti Gedimino prospekte prie 13-uoju numeriu pažymėto pastato, kitapus Vinco Kudirkos aikštės.

A. Smetona Lietuvos prezidento pareigas ėjo 1919–1920 ir 1926–1940 metais. Jis žuvo 1944 metais, kilus gaisrui namuose Jungtinėse Valstijose.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

pedagogas

pedagogas portretas
Demokratijai reikalinga žmonių moralė, kurią ugdo Bažnyčia. Demokratijos sąlygomis reikalingas valstybės glaudus bendradarbiavimas su Bažnyčia (paklausykim filosofo A.Jokūbaičio "Kodėl demokratijos laikais sunku ugdyti žmonių dvasinį gyvenimą"). JAV tikinčiųjų 81-83 proc., tai ten demokratija veikia ir gyvuoja. Pas mus, kur tikinčiųjų keliolika proc., demokratija dėl žmonių moralinio neišprusimo veda į dar didesnį blogį ir nesutarimą, chaosą. A. Smetona buvo geras suvienijant Lietuvą, būtų geras prezidentas ir šiandienai liberalmarksistų kamuojamai Lietuvai išlaisvinti iš diegiamo moralinio blogio - liberalų visos "mirties" kultūros. Paminklo Lietuvai labai reikėtų ne vien dėl jo nuopelnų Lietuvai, bet koks paminklas A. Smetonai taip pat veikia ir kaip ugdymo veiksnys nykstančiai moralei, valstybingumui ir suverenitetui išsaugoti.

istorikas

istorikas portretas
Iki tokios moralės, kokią turėjo Lietuvos prezidentas mums labai toli. Deja, tokiomis liberalmarksistų vadovaujamos Lietuvos sąlygomis visuomenė tik nyksta ir degraduoja, o savižudybių skaičius neįtikimas. Kur eina Lietuva su tokia "demokratija"?

Nustebinsiu komuniagas ir kitus konservatinikus lyberastus

Nustebinsiu komuniagas ir kitus konservatinikus lyberastus portretas
Antanas Smetona nedalyvavo valstybės perversme.
VISI KOMENTARAI 27

Galerijos

Daugiau straipsnių