- Jurgita Šakienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Internete ovacijų audrą šiomis dienomis kelia Lietuvoje gyvenančio užsieniečio pasisakymas apie mūsų šalį. Rusas negailėjo gerų žodžių, išsakydamas savo pastebėjimus apie įvairias gyvenimo sritis.
Geriausia idėja gyvenime
Lietuvoje jau šešerius metus gyvenantis iš Sankt Peterburgo atvykęs Matvei Linov gavo leidimą nuolat gyventi mūsų šalyje.
Ta proga jis lietuviškai surašė pastebėjimus, kuriuos rasite teksto apačioje, apie Lietuvą, gyventojus, galimybes ir kai kuriuos papročius.
„Dirbu, gyvenu, turiu verslą. Labai patinka Vilnius, kaip miestas, ir Lietuvos mentalitetas. Mąsčiau, kur gyventi išvykus iš Rusijos, ir radau geriausią variantą. Gražus miestas, normali valstybė, ko dar reikia?“ – klausė jaunas vyras.
„Tai buvo geriausia idėja mano gyvenime“, – portalui kauno.diena.lt tvirtino pašnekovas.
Matvei Linov/Asmeninio archyvo nuotr.
Per šešerius metus, kol gyvena Lietuvoje, buvo konfliktinių situacijų, tačiau, kaip teigė M. Linov, visur tokių dalykų gali pasitaikyti.
„Negaliu pasakyti, kad lengvai pritapau, bet ir nelabai sunkiai“, – apie integraciją prakalbo rusas.
Jis atvyko vystyti verslo, tad nereikėjo ieškoti darbo – darbo vietą pats sau susikūrė. Vilniuje įkūrė „Iliuzijų muziejų“. Per paskutinius trejus metus „Iliuzijų muziejus“ atidarė ir Bulgarijoje bei Lenkijoje.
Su jo poste minimu baru „Jamaika“ jis susijęs tik kaip klientas. „Kalbant apie integraciją, ten gaudavau daug patarimų, pagalbos“, – sakė pašnekovas.
„Kiauliena“ ir „kelionė“
Su M. Linov kalbėjomės lietuviškai. Kalbą vyras įvaldęs gerai, susišnekėjome puikiai. „Bet vis dar sunku rašyti, darau daug gramatinių klaidų. Ir tą tekstą rašiau apie valandą. Buvo gal 200 klaidų“, – juokavo vyras.
Lietuvių kalbos mokytis jis nusprendė vos atvykęs. Paklaustas apie lingvistinius nesusipratimus pašnekovas sakė, kad jam kažkodėl beveik identiškai skamba žodžiai „kiauliena“ ir „kelionė“, „kirpykla“ ir „kepykla“, o aplinkiniams labai keista, kaip jis gali painioti tokius dalykus.
„Lietuviškai viską galiu suprasti, bet ne visada galiu pasakyti tai, ką norėčiau, o žmonės gali pagalvoti, kad tiesiog nenoriu atsakyti“, – apie nejaukią tylą sakė M. Linov. Todėl, kiek patylėjęs, bando atsakyti kita kalba. Tačiau pokalbyje su žurnaliste jo lietuvių kalbos žinių pakako.
Pateikė sąrašą
„Retai rašau tokiomis temomis, tačiau norėčiau pasidalinti užsieniečio, kuris čia gyvena daug metų, pastebėjimais“, – pastebėjimų iš gyvenimo Lietuvoje pradėjo sąrašą M. Linov.
Savo mintis vyras išdėstė papunkčiui, negailėjo pačių šilčiausių žodžių.
„Lietuviai yra geresni, nei galvoja apie save. Ypač jaunimas. Nė vienoje šalyje nesu susidūręs su tuo, kad žmonės taip sunkiai dirba, stengiasi, sugalvoja. Jaunoji karta nori dirbti, nebijo darbo ir atsakingai į jį kreipiasi. Lietuva turi vieną geriausių customer service (klientų aptarnavimas, – aut. past) PASAULYJE. Tiek turistams, tiek vietiniams – su šypsenomis, skirtingomis kalbomis, draugiški ir atviri“, – pirmąjį pagyrimą dėstė rusas ir toliau tęsė.
Matvei Linov/Asmeninio archyvo nuotr.
„Lietuva yra galimybių šalis. Lietuviai myli ir didžiuojasi savo šalimi, valstybe, dauguma yra labai patriotiški, ir tam tikrai yra priežasčių: jums pavyko čia sukurti sąžiningą valstybę.
Lietuva yra galimybių šalis. Lietuviai myli ir didžiuojasi savo šalimi, valstybe, dauguma yra labai patriotiški.
Skatinami geri darbai, smerkiami blogi darbai. Visuomenėje tvyro teisingumo dvasia. Tuo pačiu metu nėra biurokratijos, nėra atskirta „valstybė“ nuo „žmogus“ – ypač visos pandemijos pavyzdžiu matome, kad tie patys žmonės, su kuriais bendraujame kasdieniame gyvenime, kontroliuoja ir priima sprendimus. Jie priima sprendimus, daro klaidas, priima nepopuliarius ar populiarius sprendimus, tačiau nė vienas iš jų akivaizdžiai neveikia savo interesais, viršydamas daugumos gyventojų interesus.
Uždirbti milijoną (ar kitą sumą) šiandieninėje Lietuvoje yra lengviau nei vogti“, – dalykus, kuriuos kartais lietuviai mato visai kitokiomis spalvomis, paminėjo M. Linov.
Jis rašė, kad lietuviški gaminiai šalyje yra kokybės simbolis.
„Lietuvių kalbą galima išmokti. Niekas nesistebi, kad šalyje yra daug gyventojų, kalbančių rusiškai, angliškai ir lietuviškai. Man tai vis dar WOW. Jeigu norite sužinoti, kaip atrodo A1 lygis gyvenime – galite suprasti iš šio teksto. Arba bendraudami su manimi gyvai“, – toliau dėstė vyras ir paminėjo dvi lietuviškas tradicijas, kurių esą niekada nesupras nei jis, nei kitas žmogus, gimęs kitoje šalyje:
„Kaip galima suvalgyti du cepelinus, kodėl reikia važiuoti į Palangą kiekvieną vasarą, jei už šiuos pinigus galite skristi į Barseloną ar Graikiją?“ – neretai ir mūsų tautiečiams kylančius klausimus iškelia M. Linov.
Pasak jo, kalbėti apie šalies dydį iš tikrųjų nėra svarbu, Europos rinka yra atvira visoms idėjoms.
„Tailande parduotuvėse parduodama lietuviška kepta duona. Vilnius nėra panašus į mažą miestą, kuriame kažko trūksta. Greičiau atrodo kaip supermoderni Europos sostinė. Net Prancūzijoje Vilnius būtų trečias pagal dydį miestas. Visos mieste įgyvendintos idėjos yra šviežios, iššaukiančios ir nuoširdžios“, – pagyrų Lietuvos sostinėj negaili jis.
Įrašo pabaigoje M. Linov išsakė žodžius, kurie nepaliko abejingų.
„Lietuva mane pakeitė, šie pokyčiai yra geri ir rimti. Ah, nuo šiandien turiu leidimą nuolat gyventi. Iki pasimatymo „Jamaika“ bare, jei karantinas baigsis vieną dieną.
Matvei Linov/Asmeninio archyvo nuotr.
Po vyro parašytų įrašu iš karto pasipylė komentarai. Daugybė žmonių pritarė užsieniečio mintims ir dėkojo, kad rado laiko jas suguldyti.
„Šaunus apibendrinimas iš šalies, kiek mums reikia vertinti ką turime!“ – sakė vienas internautų. „Pasimokykime iš šio jauno žmogaus matyti daugiau pozityvo kasdieniame gyvenime!“ – siūlė kitas komentatorius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
300 kg sveriantis kaunietis problemos šaknis surado vaikystės traumose: buvo sunku
31-erių kaunietis Tomas Maročka neslepia, kad jo kūnas iš dalies tapo kalėjimu. Vyras sveria daugiau nei 300 kg. Neseniai T. Maročka ryžosi ryžtingiems pokyčiams ir chirurginei intervencijai. Jis papasakojo nuo ko atsirado problemos su svoriu. A...
-
Švietimo sistemai gresia dar vienas smūgis?3
Lyg švietimo sistemoje bėdų būtų maža, greitu metu teks susidurti su dar viena problema – mokytojų trūkumu. „Sodros“ duomenimis, švietimo sektoriuje kas ketvirtas dirbantysis yra apie 60-ies, o vidutinis švietimo d...
-
Seimas grąžino tobulinti draudimą šunis laikyti nuolat pririštus6
Seimas grąžino tobulinti iniciatyvą, kuria siūlyta uždrausti laikyti šunis nuolat pririštus. ...
-
Su pavasariškais orais teks atsisveikinti: galime sulaukti sniego2
Vėjus ir lietų sukėlęs ciklonas „Xanthe“ traukiasi, tačiau antradienį šalyje pasirodys dar vienas ciklonas, kuris atsineš ir šlapdribą. Sinoptikai prognozuoja, kad su pavasariškais orais teks atsisveikinti. ...
-
V. Rupšys pasakė, kada Nyderlandai atsiųs „Patriot“ į Lietuvą3
Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad Nyderlandai į Lietuvą ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas „Patriot“ atsiųs liepos pradžioje vykstant dvišalėms šių šalių pratyboms. ...
-
Klemiškės autobusų stotelėje – išdaužtas stiklas: dar vienas paauglių vandalizmo atvejis?
Kažkas išdaužė Klemiškės autobusų stotelės paviljono stiklą. Manoma, kad tai – dar vienas paauglių vandalizmo atvejis. Kol kas bendruomenės nariai niekur dėl to nesikreipė, tačiau jaučiasi nesaugūs, kadangi panašūs įv...
-
Dėl naujų S. Nėries ir L. Giros gatvių pavadinimų savivaldybė kviečia spręsti vilniečius4
Sostinėje apsisprendus pervadinti Salomėjos Nėries ir Liudo Giros gatves, savivaldybė kviečia vilniečius siūlyti joms naujus pavadinimus. ...
-
Klaipėdos centre elgetaujanti moteris baudžiama nebus?8
Herkaus Manto gatvėje dažnai pastebima elgetaujanti moteris, veikiausiai benamė. Klaipėdiečiai ją matė dar žiemą, tiesiog sėdinčią ant šalto grindinio prie vieno restorano, o šalia jos – dubenėlį, į kurį praeiviai įmesdavo ...
-
Varžytuvės dėl darbo Klaipėdos rinkimų komisijose4
Iki Lietuvos prezidento rinkimų pirmojo turo likus mėnesiui, pageidaujančiųjų dirbti rinkimų komisijose daugiau nei reikia. Nors Klaipėdoje rinkimų apylinkių komisijų komandos – per puspenkto šimto žmonių – jau suformuotos, kasdi...
-
L. Kasčiūnas: „Rheinmetall“ gali būti ledlaužis ateiti ir kitoms gynybos kompanijoms15
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad Vokietijos gynybos pramonės įmonės „Rheinmetall“ sprendimas Lietuvoje statyti amunicijos gamyklą gali paskatinti kitas užsienio įmones imtis panašių projektų šaly...