Bibliotekos direktorius Renaldas Gudauskas sako, jog skaitytojai galės pasirinkti skirtingas veiklas. „Mes būsime atviresni nei buvome anksčiau (...). Yra vadinamasis svečio režimas – tu įeini iš gatvės, turi savo kompiuterį ir naudojiesi bibliotekoje esančiais atvirais resursais tiek, kiek jie yra atviri, o jeigu reikia kažkokių gilesnių informacijos klodų, pereini į kitą – informacijos vartotojo - statusą“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė bibliotekos vadovas. 

„Mes dirbsime 24 valandas per parą 7 paras per savaitę“, – pridūrė R.Gudauskas.

Anot jo, bibliotekoje bus mažiau nei anksčiau kompiuteriais aprūpintų darbo vietų, bet lankytojai esą dėl to nenukentės. „Kompiuterių tiek daug nereikia, bet kurioje bibliotekoje gal tik ketvirtadalį vietų užima aprūpintos kompiuteriais. Pas mus taip pat tvarka bus pagal tą patį modelį. Tikrai skaitytojas nenuskriaustas. Pamatysite stalus, kur gali grupė studentų būti kartu (...). Tiesiog transformuotos erdvės, atsižvelgiant į tendencijas, kurios dabar grupinio darbo kontekste yra populiarios“, – aiškino R. Gudauskas.

Anot jo, rekonstrukcijai jau išleista apie 26 mln. eurų, o 700 tūkst. eurų rangovei „YIT Kaustai“ bus sumokėta kitąmet.

Skaitytojus biblioteka aptarnavo ir rekonstrukcijos metu, tačiau tai darė ribotai.

Šeštadienį biblioteka kviečia visus norinčius pirmą kartą pamatyti rekonstruotą pastatą iš vidaus. Biblioteka bus atvira ir sekmadienį.

Atidarymo ceremonija – tiesiogiai

Šį ne tik vietos, bet ir šalies kultūriniam gyvenimui svarbų įvykį pažymės oficiali Nacionalinės bibliotekos pagrindinio pastato atidarymo ceremonija, vyksianti penktadienį, rugsėjo 2 d., 18 val. Norintieji kviečiami stebėti tiesioginę renginio transliaciją per televizijos kanalą „LRT kultūra“. Savaitgalį, rugsėjo 3 ir 4 d., dalyvauti renginiuose ar lankytis parodose kviečiami visi vilniečiai ir miesto svečiai. Nuo pirmadienio atsinaujinusios bibliotekos skaityklos lauks grįžtančių lankytojų.

„Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos atidarymas po rekonstrukcijos yra labai reikšmingas įvykis mūsų miestui ir bibliotekos lankytojams. Atnaujinta biblioteka tarsi vainikuoja viso Gedimino prospekto atgimimą – jau netrukus atkarpoje nuo Muzikos ir teatro akademijos iki Seimo bus sutvarkyta Lukiškių aikštė, iškils viešbutis su verslo centru, tad ši miesto arterija kartu su atnaujinta biblioteka priešakyje taps dar patrauklesnė vilniečiams. Smagu, kad M. Mažvydo biblioteka taip pat pasiūlys vilniečiams įvairios naujos veiklos, ypač džiaugiuosi dėl šiuolaikiškų bendradarbystės, mokslo, parodų ir muzikos erdvių. Linkiu bibliotekai dar daugiau lankytojų“, – sakė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Nacionalinę biblioteką atidarymo proga sveikino ir Ministro Pirmininko patarėjas kultūrai Faustas Latėnas: „Svarbiausios mūsų valstybės bibliotekos rekonstruoto pagrindinio pastato atidarymo laukėme daug metų. Po Nacionalinės galerijos atidarymo sostinėje šis nacionalinis kultūros įvykis yra visuotinai brangi ir prasminga Lietuvos šventė, nes tauta auga ir subręsta tik pažinimu ir išmintimi, kuri kaip tikroji sąmonės šviesa ateina iš tyliųjų mūsų susitikimų su knyga, rankraščiais, meno leidiniais, visais elektroniniais pavidalais sukauptais ir mums atveriamais pažinimo šaltiniais. Nuo šiol modernizuota ir daug naujų galimybių atverianti Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka mums visiems tampa tikrais tautos namais, išminties ir pažinimo šventove, saviugdos ir kūrybinių galių brandinimo rūmais. Labiausiai, ko reikia 1918 m. vasario 16 d. paskelbtai nepriklausoma ir 1990 m. kovo 11 d. atkurtai Lietuvai, – asmenybių šviesos, kūrėjų išminties, dvasinės brandos ir pasiaukojimo kuriant bendrą gėrį. Nacionalinė biblioteka yra aukščiausias mūsų tėvynės pažinimo medis, po kurio galingomis išminties šakomis tebūna gera ir jauniausiam vaikiškos knygelės skaitytojui, ir jaunam mokslininkui, ir pripažintam profesoriui, ir žilagalviam senjorui.“

Skaitytojui reikia ne tik knygų

Senojo bibliotekos pastato rekonstrukcija iš viso kainavo 26 mln. eurų, po jos bibliotekos plotas padidėjo dvigubai. Anot Nacionalinės bibliotekos generalinio direktoriaus prof. dr. R. Gudausko, „atnaujintose Nacionalinės bibliotekos erdvėse bus sudarytos palankios sąlygos lankytojų, skaitytojų kūrybai, darbui ir laisvalaikiui“. Naujos erdvės ir paslaugos atsivers laipsniškai, bet pirmieji lankytojai jau galės naudotis Socialinių, Humanitarinių mokslų, Vaikų ir jaunimo literatūros, Retų knygų ir rankraščių skaityklomis ir pamažu pasitikti ateinančias naujoves.

Integravus modernias technologijas ir atsižvelgus į pasaulines tendencijas, Nacionalinėje bibliotekoje naujų veiklos galimybių bus pasiūlyta ne tik tradiciniams bibliotekos lankytojams, bet ir jauniesiems specialistams. Jau netrukus įvairių sričių profesionalai galės bendrauti susitikimų kambariuose, dirbti specialiose bendradarbystės erdvėse, naudotis konferencijų sale ir net aštuoniomis specializuotomis skaityklomis. Darbui ir prasmingam laisvalaikiui bus atvira muzikos įrašų studija, kino salė, meno, parodų ir muzikos erdvės, STEAM (angl. Science, Technology, Engineering, Art, Mathematics) metodiką taikančios dirbtuvės; veiks bibliotekos TV studija. Bibliotekoje bus pasirūpinta ir šeimomis: jų patogumui bus įrengtas vaikų užimtumo centras „Žaisloteka“, motinos ir vaiko kambarys.

„Lietuvos nacionalinės bibliotekos misija – būti visos šalies žinių erdve, kuriančia vertę visuomenei. Tai modernios, inovatyvios bibliotekos ženklas. Prasidėjus globalaus informacinio tinklo erai inovatyviausios pasaulio bibliotekos permąsto savo, kaip atminties institucijų, statusą ir vaidmenį besikeičiančioje visuomenėje. Kyla naujų funkcijų ir paslaugų, įvertinančių virtualaus socialumo iššūkius ir teikiamas galimybes, poreikis“, – apie Nacionalinės bibliotekos ateitį kalbėjo R. Gudauskas.

Daugiau informacijos – www.lnb.lt.