- Alia Zinkuvienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pernai iš Lietuvos emigravo per 32 tūkst. gyventojų, o grįžo 16,6 tūkst. – beveik dvigubai daugiau nei ankstesniais metais.
Kad gimtinė pasiruošusi priimti grįžtančiuosius, skalambijama iš visų valdiškų tribūnų, tačiau ar iš tiesų buvę emigrantai sutinkami išskėstomis rankomis? Į Vilnių grįžusios šeimos vaiką net į mokyklą atsisakyta užrašyti.
Įsisavinami pinigai
Pasak VšĮ "Eksemigrantai" steigėjo Dovydo Petrošiaus, emigrantų sugrąžinimo programos, kurias bando įgyvendinti šalies valdžios institucijos, yra savitikslės. Per jas tik įsisavinami mokesčių mokėtojų pinigai, bet realios pagalbos nei eksemigrantai, nei svarstantieji grįžti nesulaukia.
"Vasario pabaigoje apklausėme 1 560 Didžiojoje Britanijoje gyvenančių tautiečių, kokios nuotaikos skatina priimti sprendimus sugrįžti į Lietuvą. Beveik trečdalis sakė, kad ilgisi Tėvynės, tiek pat teigė norintys gyventi su artimaisiais, penktadalis nori grįžti dėl savo vaikų. Taigi, visai ne "Brexitas" yra svarbiausia priežastis, tai yra tik vienas iš apsisprendimą skatinančių veiksnių", – akcentavo D.Petrošius.
Nepriėmė į mokyklą
O nuo grįžimo atbaido dvi pagrindinės problemos, su kuriomis jau teko susidurti grįžusiems emigrantams – švietimas ir darbo rinka.
"Ypač skaudina požiūris į eksemigrantų vaikus – neseniai Vilniuje buvo atvejis, kai iš Jungtinės Karalystės grįžusi šeima savo 9 metų vaiką turėjo leisti iš naujo į pirmą klasę, nes jis sunkiai kalbėjo lietuviškai. Kodėl savivaldybė ar švietimo įstaiga negalėjo pasiūlyti jokios kitos alternatyvos, pavyzdžiui, popamokinių lietuvių kalbos užsiėmimų bent kokiam pusmečiui? Vaikai iš tiesų labai greitai "persilaužia", juk čia ne arabų kalba. Vadinamiesiems pabėgėliams integruoti valstybė sugebėjo rasti net ir arabų kalbos specialistų, nors tie pabėgėliai nė neketino čia integruotis ir spruko iš Lietuvos į turtingesnes valstybes. O pagalbos integruotis iš emigracijos grįžtančių lietuvių vaikams tėra užuomazgos keletoje savivaldybių – Panevėžio, Alytaus, bet valstybinio požiūrio nėra", – apgailestavo eksemigrantų atstovas.
Jam atrodo nepriimtini ir "perlenkimai", kaip Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas grįžusių emigrantų vaikams suteikti pirmumo teisę pakliūti į pasirinktas mokyklas. Tiesa, netruko paaiškėti, kad tokia pirmenybė garantuojama tik pirmokams, tačiau, D.Petrošiaus įsitikinimu, tokios "privilegijos" tik supriešina žmones, nuteikia prieš grįžtančiuosius.
Tai tas pats, kaip sušluoti dulkes ir paslėpti po kilimu, nes jos gi vis tiek niekur nedingsta.
"Ir tai ne vienintelis neprotingas valdžios sprendimas, priimtas nesigilinant į problemos esmę, o tik demonstruojant, jog kažkas daroma arba prieš rinkimus, arba šiaip siekiant populistinių tikslų. O juk tai tas pats, kaip sušluoti dulkes ir paslėpti po kilimu, nes jos gi vis tiek niekur nedingsta", – mano eksemigrantas.
Paprastų darbuotojų nereikia?
Antra didžioji problema, su kuria susiduria buvę emigrantai, – darbas. Nors darbdaviai jau keletą metų skundžiasi, kad trūksta darbo rankų, valstybės remiamos vadinamosios "Globalios Lietuvos" programos grįžti agituoja iš esmės tik informacinių technologijų specialistus arba vakarietišką išsilavinimą įgijusį jaunimą. Tai akivaizdu atsivertus tokius projektus kaip "Work in Lithuania" ar "Renkuosi Lietuvą".
"Dauguma iš Lietuvos emigravusių žmonių – paprastų profesijų atstovai. Ar šaliai nebereikia stalių, vairuotojų, virėjų, statybininkų, pardavėjų? – stebėjosi D.Petrošius. – Mūsų organizacija ne kartą teikė pasiūlymus, kaip racionaliau panaudoti valstybės pinigus emigrantams sugrąžinti, nešvaistyti milijonų biurokratinei informacijai, kuri vidutiniam žmogui nelabai ir suprantama. Tačiau nei ministerijos, nei Seimo Migracijos komisija nenori įsiklausyti į praktinius pasiūlymus, dirba "dėl paukščiuko", o ne dėl žmonių."
Nesulaukdami konkrečių sprendimų iš valdžios, patys darbdaviai sukruto ieškoti sau darbuotojų tarp emigrantų. Tai daro regionų verslininkai, kur ypač trūksta darbo jėgos.
"Mes taip pat pradėjome dialogus su verslo įmonėmis, bandome tarpininkauti tarp darbdavių ir grįžti į Lietuvą ketinančių emigrantų, – teigė D.Petrošius. – Iš pradžių ketverius metus veikėme per socialinius tinklus, o pernai įkūrėme viešąją įstaigą, pradedame rengti susitikimus, paskaitas regionuose, kaip įsitvirtinti grįžus į Lietuvą, esame suplanavę seminarus Jungtinėje Karalystėje, kur vyksta didžiausias emigrantų judėjimas."
Išlaikytiniais būti nenori
Pasak D.Petrošiaus, buvę emigrantai nenori sugrįžę tapti valstybės išlaikytiniais. "Darbo tie žmonės nebijo, bet jiems reikia bent kažkur "užsikabinti", kokiose įmonėse jie yra laukiami", – akcentavo pašnekovas.
Kita didelė grupė yra žmonės, norintys savo sunkiai uždirbtus pinigus investuoti į senelių ar tėvų sodybas, kurtis ūkelius ar pradėti nuosavus verslus. Bet smulkieji verslai Lietuvoje nėra deramai skatinami, nes jie apkrauti mokesčiais, tarsi būtų didžiulės kompanijos.
"Savo kailiu patyriau, kaip jau per pirmus darbo metus po mokesčių lieki vos ne be kelnių, – sakė renginių organizavimo veikla užsiimantis D.Petrošius. – Jau 5 metus tuo kvėpuoju, todėl galiu bet kam į akis pasakyti, kad grįžtančių tautiečių laukia tik lozungai. Jeigu staiga paplūstų didesnė grįžtančiųjų banga, dauguma čia ilgiau neužsisėdėtų, nes neturėtų ką Lietuvoje veikti."
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
VŠT iš „Veolios“ jau gavo 9,5 mln. eurų už taršos leidimus, likusių lėšų tikisi netrukus
Vilniaus miestas ir Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) iš Prancūzijos energetikos grupės „Veolia“ jau atgavo dalį Stokholmo arbitražo pernai lapkritį priteistos sumos – 9,5 mln. eurų už įmonės 2002–2017 metais ...
-
Prezidentas lankysis Vokietijos brigados būstinėje Vilniuje
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitiks su Vokietijos brigados pirminio valdymo elemento kariais ir aplankys brigados būstinę Vilniuje. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
Aplinkos ministerija po gaisro automobilių laužyne: nėra siūlymų reguliuoti pavojingų veiklų vietas3
Po automobilių laužyne Vilniuje kilusio gaisro, kurio žala gamtai siekia beveik 6 mln. eurų ir kurio pasekmes dėl itin toksiškų dūmų juto gyventojai, suskubta pranešti, kad automobilių ardymas bei metalo laužo tvarkymas neturi vykti mie...
-
Gaisras Viršuliškių daugiabutyje: ką paaukojo nukentėjusiems?1
Sausio 2 d. Vilniuje, Viršuliškėse, sprogus daugiabučiui, Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK), reaguodamas į situaciją, kad žmonės neteko namų, daiktų, o viena šeima – vaiko, suskubo pakviesti visuomenę prisidėti prie paramo...
-
Vilniaus oro uoste uždaromas automobilių sustojimo kelias prie išvykimo terminalo
Nuo pirmadienio uždaromas Vilniaus oro uoste esantis automobilių užvažiavimo prie išvykimo terminalo kelias, transporto priemonės bus nukreipiamos į kitas trumpalaikiam sustojimui ar parkavimui skirtas vietas. ...
-
Netrukus gimdysianti A. Zuokė: nesitikėjome, kad pavyks taip greitai24
Augusta Zuokė – smuikininkė, NIKO ansamblio koncertmeisterė ir Artūro Zuoko žmona – jau greitai taps mama. Šeima netrukus susilauks pirmojo bendro kūdikio – namus papildys mergytė. ...
-
Su G. Kirkilu atsisveikina buvę kolegos ir politiniai oponentai: jis buvo valstybės žmogus24
Vilniuje atsisveikinti su mirusiu buvusiu Ministru pirmininku Gediminu Kirkilu renkasi kolegos ir politiniai oponentai. ...
-
Gera žinia vietos bendruomenei: „YIT Lietuva“ pradeda ilgai lauktą Kazbėjų tilto remontą1
Į Kultūros paveldą įrašytas Vilniaus pakraštyje esantis Kazbėjų tiltas, kurio rekonstrukcijos ilgai laukė vietos bendruomenė bei sostinės vairuotojai, pagaliau bus sutvarkytas. Jo kapitalinio remonto darbų imasi tvarios miestų ir infra...
-
Ruošimasis ekstremalioms situacijoms: kalta ne tik pasenusi įranga2
Kovo pabaigoje dalis vilniečių turėjo gauti įspėjamuosius pranešimus apie Panerių gatvėje kilusį didžiulį gaisrą automobilių laužyne. Tačiau socialiniuose tinkluose kilo sostinės gyventojų pasipiktinimas: dalis negirdėjo sirenų ir nesu...