R.Antinio „Puskalnis“ apaugo žeme

Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“, kylanti Neries krantinėje netoli Seimo rūmų, jau užpilta žemėmis. Teliko supiltą kalvą apželdinti žole ir skulptūra bus visai baigta.

Jau ne pirmą mėnesį prie R.Antinio „Puskalnio“ pluša dešimties vyrų brigada. Šiomis dienomis pajėgas papildė eskavatorius, kurį laiką kyšojusius skulptūros vamzdžius užpylęs žeme.

„Techniškai pastatyti šią skulptūrą nėra lengva“, - yra sakęs pats skulptūros autorius.

„Puskalnis“ sukurtas iš metalo ir vamzdžių. Konstrukcijas sutvirtinus taip, kad jos laikytųsi stabiliai, skulptūra užpilta žemės sluoksniu, iš kurio darbininkai formuoja kalną. Iš po jo liks kyšoti tik vamzdžių ertmės – jos bus tarsi kalno akys, sujungiančios abu Neries krantus.

R.Antinio teigimu, vamzdžiai simbolizuos komunikaciją tarp krantų. Esą iš skirtingų krantinės vietų skulptūra atrodys vis kitaip. Einant nuo upės pusės bus galima matyti, kaip pro vamzdžius skirtingu metu švysteli dangus.

Projektą kuruojančios viešosios įstaigos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ Vizualiųjų menų programos koordinatorė Laima Kreivytė pasakojo, kad iš vieno kampo skulptūra atrodys kaip žolės kalnas, iš kito, tarkime, iš krantinės apačios, būtų kaip pakibusi banga.

„Kiekvienas praeivis galės turėti savo interpretaciją, kaip skulptūrą suvokti“, - papildė R.Antinis. 

„Puskalnis“ – trečioji Neries krantinėje dygstanti skulptūra. Pirmiausia atsirado Mindaugo Navako skulptūra „Dviaukštis“, kiek vėliau tarp Mindaugo ir Žaliojo tiltų iškilo Vlado Urbanavičiaus „Krantinės arka“.

Visos skulptūros, ypač V.Urbanavičiaus kūrinys, sulaukė nevienareikšmiško ne tik vilniečių, bet ir miesto valdžios vertinimo. Pagal savivaldybės administracijos sprendimą skulptūros prie Neries stovės per visus Vilniaus kaip Europos kultūros sostinės metus. Tolesnį jų likimą Vilniaus valdžia spęs po 2009 metų.

Skulptūrų projektui įgyvendinti Kultūros ministerija skyrė 300 tūkst. litų.