R. Tamašunienę papiktino sprendimas sumažinti finansavimą Vilniaus rajono keliams

„Galvojame, kad politikavimas, nukreiptas į dvi savivaldybes, kur valdantieji neturi didelių įtakų, yra neteisingas, kadangi neįvertinti esminiai dalykai. Vilniaus regione gyvena trečdalis Lietuvos gyventojų, ir eismo intensyvumas yra pats didžiausias.

Tai yra sostinės regionas, ir visose valstybėse geroji savivaldų praktika išskiria prie sostinės esančius regionus, savivaldybes, kaip didesnį poreikį turinčius todėl, kad būtent čia yra didesnė urbanizacija. Ji vyksta nuolat, čia didėja gyventojų skaičius, jis (regionas – ELTA) nuolat augantis, poreikiai, lūkesčiai gyventojų auga ir didėja“, – spaudos konferencijoje teigė R. Tamašunienė.

Ji pasigedo atliktos išsamesnės situacijos analizės.

Kalbant apie Vilniaus rajono savivaldybę, situacija išvis yra išskirtinė, nes ir didelės automagistralės, ir krašto keliai pereina į vietinius kelius ir ten susidaro spūstys.

„Reikėjo įvertinti tuos kriterijus, kurie šiandien atitinka. Turime kalbėti ir apie kelių apkrovimą, jų nuolatinį nusidėvėjimą, poreikį atsirasti naujiems. Kalbant apie Vilniaus rajono savivaldybę, situacija išvis yra išskirtinė, nes ir didelės automagistralės, ir krašto keliai pereina į vietinius kelius ir ten susidaro spūstys“, – sakė R. Tamašunienė.

Tuo metu susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad yra matomas poreikis peržiūrėti ir kriterijus, pagal kuriuos skirstomos lėšos savivaldybėms.

„Savivaldybių kelių skirstymo ir finansavimo klausimas turi būti sprendžiamas iš esmės. Reikia nustoti trupinti kažkam po kažkiek per skirtingus Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) procentus. Manome, kad, teisės aktuose įtvirtinus aiškius principus, reikėtų labiau pasitikėti savivalda ir leisti pačiai nuspręsti, ką ir kaip finansuoti. Taip pat svarbu ir savivaldybių atsakomybė bei kriterijai šias lėšas investuojant ir panaudojant“, – sako M. Skuodis.

Anot ministerijos, po Konstitucinio Teismo išaiškinimo, 2021 metais neperkėlus nepanaudotų ankstesnių metų lėšų, finansavimas vietinės reikšmės keliams sumažėjo apie 15 proc., arba apie 20 mln. eurų.

Pernai šalies savivaldybėms per KPPP buvo paskirstyta 122 mln. eurų, neskaitant KPPP rezervo, COVID plano ir žvyrkeliams asfaltuoti skirtų lėšų.

Vyriausybė yra pritarusi išbraukti Vilniaus rajono ir Trakų rajono savivaldybes iš savivaldybių, gaunančių žiedinėms savivaldybėms skiriamas Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšas, sąrašo, primena ELTA.

Taip siekiama suteikti lygesnes finansavimo galimybes kitoms savivaldybėms.