Įlindo, kur neturėjo

Politologas, VU filosofijos doktorantas ir sambūrio "Pro Patria" pirmininkas Vytautas Sinica "Vilniaus dienai" teigė, kad R.Šimašius savo veiksmais susiruošė ne tik kad perrašyti, o ištrinti Lietuvos istoriją.

"R.Šimašius pradėjo nuo tų veikėjų, istorijos dalyvių, kurie iš tikrųjų jam nuosekliai, logiškai pagal pažiūras turėtų nepatikti. O norėdamas pridengti šito proceso šališkumą, dabar jau metėsi į tai, kad "trinti" reikia viską, nors, tiesą sakant, nelabai suprantu kodėl – liberalams veltis į istorijos ginčus ir nukėlinėti paminklus niekada nebuvo būdinga. Tad R.Šimašiaus elgesys čia gana keistas ir, man atrodo, jis kyla iš nevilties, nes jis pats save įsispraudė į tokį kampą", – svarstė V.Sinica.

Vytautas Sinica, Butauto Barausko nuotr.

Anot jo, R.Šimašiaus veiksmai vis dėlto nebuvo netikėti. Jau ne pirmus metus Lietuvoje pačiuose liberaliausiuose visuomenės sluoksniuose skambėjo mintis, kad reikėtų "nuvainikuoti" 1941 m. rezistencijos dalyvius, nes jie esą kolaboravo su naciais. Tos kalbos brendo, brendo ir subrendo iki veiksmų. Tad čia net nėra kokios nors slaptos schemos ar užslėptų motyvų – paprasčiausiai vadovaujamasi liberalų viešai deklaruota nuostata, kad negali būti šiandienėje valstybėje gerbiami tie, kurie kaip nors, jų teigimu, kolaboravo su naciais. Su tuo sutiktų visi, ne tik liberalai. Tačiau ką reiškia "kolaboravo"?

Kita problema – prasidėjus antrai mero kadencijai R.Šimašius rodo, kad jis gali šeimininkauti mieste, kaip nori.

"Niekas negali užginčyti ir 100 proc. pasakyti, kad neturėjo tie dabar "trinami" žmonės ryšių su naciais. Turėjo, nes buvo toks laikmetis, buvo nacių okupuota Lietuva, ir jeigu norėjai jai kažką gero padaryti, buvai priverstas turėti ryšį, – teigė politologas. – Bet ar tas ryšys laikytinas kolaboravimu, t. y. ar jis yra jau smerktinas ir valstybės išdavystė ar dalyvavimas holokauste? Genocido ir rezistencijos tyrimo centras pasakė, kad ne, aš manau, kad ne, daug istorikų mano, kad ne, o R.Šimašius mano, kad taip."

Anot V.Sinicos, meras R.Šimašius pastarosiomis dienomis tarp eilučių pats pripažino, kad nenorėjo veiksmų imtis dieną, nes būtų daug reakcijų, kažkas būtų pamatęs, kažkas prieštaravęs, tad nuspręsta, jog geriau viską daryti ramiai, netrukdant vilniečių. O tas "netrukdant vilniečių" realybėje reiškia, kad niekas jam netrukdytų įvykdyti jo planų.

Tad situacija, politologo teigimu, susiklostė dviprasmiška. Iš vienos pusės, suprantamas R.Šimašiaus, kaip politiko, noras įgyvendinti savo tikslus tyliai, iš kitos pusės, tai atrodo kaip lindimas naktį į kamarą kažko pasivogti.

"Neskaniai atrodo. Ir pats sprendimas yra klaidingas, ir klaida padaryta jį įgyvendinant. Ir ne tik dėl nuėmimo laiko. Pažeista daugybė įvairių procedūrų – ir privalomų, ir neprivalomų. Praktiškai meras vienasmeniškai viską padarė neteisingai, – sakė V.Sinica. – Kita problema – prasidėjus antrai mero kadencijai R.Šimašius rodo, kad jis gali šeimininkauti mieste, kaip nori. Jei jis ir toliau taip elgsis, manau, miestiečių požiūris į jį keisis. Čia panašiai kaip ir su tais paminklais: didžiajai visuomenės daliai jie visiškai nerūpi, bet yra daug žmonių, kuriems rūpi. O kai R.Šimašius pradės versti įvairioms visuomenės grupėms svarbius paminklus, tiek visuomenės nukreips prieš save, kad nežinau, ar nepasigailės įlindęs į šią sritį, kur visiškai neturėjo lįsti."

V.Sinica įsitikinęs, kad R.Šimašius visai nenorėjo sukelti tokio masto triukšmo, bet dabar jis jau nebeturi kur trauktis. Atsitraukimo nesuprastų jo ištikimiausi idėjiniai šalininkai. O kad jo veiksmai neatrodytų šališki, kad jo pasiteisinimai skambėtų bent kažkiek įtikinamai, jis dabar jau mato, ką turi dar griauti. Juk iki visų šių įvykių visuomenė gal nelabai ir žinojo apie atminimo lentą, pavyzdžiui, V.Valsiūnienei, o dabar jau žino.

Visa ši pastaruoju metu Lietuvoje susiklosčiusi situacija, politologo teigimu, labai džiugina Rusiją. Tai labai svarbus nacionalinio saugumo aspektas. Mat Rusija niekada nepripažino 1940 m. Lietuvos okupacijos ir visada vaizdavo partizanus banditais, o 1941 m. sukilėlius – fašistais ar kolaborantais. Jai tas melas visada buvo sunkus darbas, kuriam reikėjo skirti daug jėgų, kad kas nors juo patikėtų. Dabar gi pati Lietuva, Lietuvos valdžia, vienas svarbiausių asmenų – sostinės meras patvirtina, kad visas tas Rusijos naratyvas yra tiesa, kad čia iš tiesų buvo nacių kolaborantai.

"Ką tai reiškia? Loginė grandinė yra labai paprasta: jeigu čia buvo nacių kolaborantai, 1941 m. birželio sukilimas buvo kolaboravimas, o ne pasipriešinimas sovietų okupacijai. Tai reiškia, kad iš tikrųjų sovietai "banditus tvarkė", o ne laisvės kovotojus, – sakė V.Sinica. – Tad ne atsitiktinai Kremlius iškart reagavo pozityviai, Rusijos žiniasklaida mirga nuo džiaugsmų tiek, kiek jie apskritai gali skirti dėmesio Lietuvai, kad čia labai geri sprendimai priimti. Išryškėjo gal kiek netikėta sąjunga tarp Rusijos penktosios kolonos – atvirai prorusiškų veikėjų, ir to, ką prof. Vytautas Radžvilas vadina šeštąja kolona – kultūros ir politikos veikėjų, kurie elgiasi tarsi labai europietiškai, bet, prisidengdami liberalumu, pasitarnauja Rusijai propagandiniuose karuose. Akivaizdu, kad atviri Kremliaus šalininkai neturi jokios įtakos, o šie liberalūs kultūrininkai – šeštoji kolona – nudirba didelius darbus savo subtiliu veikimu. Po to vadinamieji vatnikai juos sveikina."

Rokas Masiulis, P. Peleckio / Fotobanko nuotr.

Žmonės supriešinti

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis viešai išsakė savo nuomonę dėl R.Šimašiaus veiksmų: "Jau kelinta diena didelė dalis Vilniaus, o, matyt, ir visos Lietuvos yra suskilusios į dvi priešiškas stovyklas dėl atminimo lentos Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai nuėmimo. Vyksta tai, apie ką didžiausi Lietuvos priešai gali tik svajoti – aklo abejingumo volu pervažiavus per skaudžiausias mūsų valstybės žaizdas – žmonės supriešinami. Supriešinami ten, kur buvo proga rasti sutarimą."

R.Masiulis teigė negalintis likti nuošalyje, mat jo senelis kalėjo tame pačiame nacių konclageryje Štuthofe, kaip ir generolas Vėtra, o vėliau, toje pačioje generolo Vėtros byloje, buvo teisiamas jau sovietų ir ištremtas į lagerį, lageryje atsidūrė ir R.Masiulio tėvas.

Mero R.Šimašiaus veiksmų seka ir jų pagrindimas yra tragiškai neišmintingas.

Vilnius, anot politiko, pilnas totalitarinių režimų simbolių, o šios atminimo lentos nuėmimui suteikiamas prioritetas. Sovietų kankintas ir nužudytas generolas Vėtra prilyginamas totalitariniam režimui, kuris jį sunaikino.

"Mūsų žemė permirkusi nekaltų žmonių krauju – lietuvių, žydų, lenkų, rusų, ukrainiečių. To, kas vyko karo metu ir pokariu, neįvardysi jokiais žodžiais. Galime tik melsti atleidimo už kančią ir siaubą visų tų žmonių ir jų artimųjų, Lietuvos žmonių, neišskiriant tautybės, melsti atleidimo už baisumus, prie kurių prisidėjo ir žmonės iš tos pačios Lietuvos, – kalbėjo R.Masiulis. – Ir būtent todėl mero R.Šimašiaus veiksmų seka ir jų pagrindimas yra tragiškai neišmintingas. Jei dabartinių išvadų dėl generolo Vėtros veiklos neužtenka – kvieskime ekspertus, ieškokime atsakymų, išklausykime visų pusių argumentus, pagerbkime abiejų pusių aukas – tik taip galime tikėtis, kad šios žaizdos ims gyti. Tačiau tai privalome daryti civilizuotai, ne paryčių išpuoliais, kas buvo mėgstamiausias NKVD metodas."

Turėtų vertinti teisėsauga

Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas sakė, kad R.Šimašiaus sprendimą nuimti atminimo lentą generolui J.Noreikai turėtų vertinti teisėsauga. Pasak parlamentaro, Vrublevskių biblioteka yra įrašyta į Nekilnojamojo kultūros paveldo registrą, o lenta nuimta be atsakingų institucijų sutikimo.

"Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas draudžia nuo paveldinių pastatų nuimti atminimo lentas. Tai galima padaryti tik oficialiu Kultūros paveldo departamento pritarimu. Bet meras pažeidė ir šią nuostatą. Manau, kad situacija yra labai rimta, savivalės mastas stebinantis ir mero veiksmus turėtų įvertinti teisėsaugos institucijos", – išplatintame pranešime cituojamas A.Gumuliauskas.

Seimo narys taip pat priminė, kad jo vadovaujama komisija šį pavasarį po atminimo lentos generolui Vėtrai nuniokojimo paragino visus sprendimus, susijusius su istorine atmintimi, priimti tik vadovaujantis ekspertų, tai yra Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išvadomis.

"Pernai jo išvada J.Noreikos klausimu buvo aiški – J.Noreika su nacių režimu nekolaboravo, žydų žudyme nedalyvavo. Lietuvą reguliariai šmeižiantys asmenys skundė šią išvadą teismui, bet teismas patvirtino jos teisėtumą. Tačiau Vilniaus meras sprendimą priėmė, ignoruodamas ekspertų išvadas, Seimo komisijos poziciją, net neklausdamas Pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisijos sprendimo. Žodžiu, pats vienas", – tvirtino parlamentaras.