R. Šimašius nusprendė perrašyti Lietuvos istoriją

Prieš savaitę ankstų šeštadienio rytą Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus sprendimu nuo Vrublevskių bibliotekos sienos nuimta atminimo lenta Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai. Šiek tiek anksčiau miesto tarybos sprendimu pakeistas Kazio Škirpos alėjos pavadinimas. Kokie dar "pakeitimai" R.Šimašiaus sprendimu laukia Lietuvos istorijos?

Turi daugiau planų

R.Šimašiaus teigimu, priežastis nuimti atminimo lentą buvo tai, kad, nepaisant vėlesnių nuopelnų priešinantis sovietų okupacijai, J.Noreika, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, vykdė nacistinės Vokietijos administracijos užduotį "izoliuoti į getą Šiaulių apskrities žydus, konfiskuoti jų turtą" ir jis tą darbą atliko.

Vilniaus meras sako, kad Vilniuje ir toliau bus siekiama atsisakyti pagarbos ženklų, paminklų su nacių ar sovietų režimu siejamiems asmenims. Žiniasklaidai jis tvirtino, kad šiuo metu jau priimtas sprendimas nuimti atminimo lentą poetei Valerijai Valsiūnienei Žvėryne. Jos išdavystė leido sovietų saugumui suimti J.Noreiką-Generolą Vėtrą.

"Daugelis nežino, kas ji tokia yra, bet ji buvo poetė, galbūt nelabai smarkiai žinoma, patriotiškus eilėraščius rašiusi iki Antrojo pasaulinio karo, po to buvo išsiųsta į Sibirą, ten pradėjo bendradarbiauti su NKVD, įdavė nemažai savo piliečių. Būtent dėl to ir ta lenta atsirado Žvėryne, Vytauto gatvėje. Yra sprendimas nukabinti tą lentą", – patvirtino R.Šimašius.

Vilniaus savivaldybė pranešė, kad antradienio rytą atminimo lenta poetei V. Valsiūnienei Žvėryne buvo nukabinta.

Ateityje, anot mero, bus sprendžiama ir dėl rašytojo, sovietmečiu Rašytojų sąjungai vadovavusio Petro Cvirkos paminklo. Anot jo, situacija su paminklu P.Cvirkai yra sudėtingesnė, nes skulptūra yra kultūros paveldo registre. Šiuo metu aiškinamasi, ar paminklą galima perkelti į kitą vietą.

Piketo organizatorių, B. Barausko nuotr.

R.Šimašius tikino, kad, šalinant atminimo ženklus, kai kuriems asmenims sostinėje "neprasideda raganų medžioklė", nes atsisakant įamžinimo siekiama nubrėžti "aiškią ribą".

"Jei žmogus davė įsakymus ar išdavinėjo saugumo struktūroms, ar padėjo organizuoti žudymus, teisių atėmimus, suvaržymus ir dėl to realiai nukentėjo kiti žmonės, man atrodo, čia yra labai aiški riba", – teigė meras.

Anot jo, šią ribą yra peržengę diplomatas ir karininkas K.Škirpa, raginęs išvaryti žydus iš Lietuvos, taip pat su žydų izoliavimu susijusius nacių vadovybės raštus tvirtinęs J.Noreika-Generolas Vėtra, nors ir "ne iš piktos valios".

"Ir P.Cvirka peržengė tą ribą, konkrečiai savo kolegą poetą Kazį Jakubėną įduodamas saugumo struktūroms, taip pat susidorodamas ir su kitais, ir aktyviai dalyvaudamas. Ir V.Valsiūnienė peržengė tą ribą. Dėl kitų – čia jau galbūt didesnės analizės reikia", – svarstė R.Šimašius.

Būtina suvokti visumą

Kalbėdamas su "Vilniaus diena" Seimo narys, istorikas Arvydas Anušauskas pastarųjų dienų įvykius pavadino "administraciniu vandalizmu". Ir žmonių reakcija į tai visiškai natūrali – niekas tam nepritaria, net jei skirtingai vertina istorinius įvykius, tų įvykių dalyvius.

"Niekas nepritaria tokiam veiksmui, kuris padarytas be atvirų diskusijų su visuomene, nors meras sako, kad diskutuota. Tokių sprendimų priėmimui, akivaizdu, trūksta viešumo ir demokratiškumo", – teigė politikas.

Arvydas Anušauskas, I. Gelūno / Fotobanko nuotr.

Anot jo, dabar meras mėgina prisidengti darbininkais, nuėmusiais atminimo lentą. Tai nelabai merui tinkanti pozicija – paprastai politikai prisiima visą atsakomybę, nesvarbu, kas vykdė jų nurodymus ir kaip vykdė. Nepaisant to, jog meras sako, kad tai darbininkų klaida, vis dėlto visa atsakomybė tenka jam.

"Aš manau, reikia pagaliau suvokti, kad mes Lietuvoje ir neturime tokios akcentuotos valstybinės atminties politikos, nes daug žmonių pasisakė prieš būtent tokią, kad valstybė viską iškart sureguliuotų ir sudėliotų į "lentynėles" – prisiminkime diskusijas dėl atmintinų datų, dėl Atminties komisijos ir panašiai. Visuomenė nori tame procese dalyvauti laisvai, demokratiškai, atvirai reikšti savo nuomonę. Apie K.Škirpą tikrai buvo nemažai kalbų pasakyta ir diskusijų surengta. Galiausiai priimtas politinis sprendimas. O politiniai sprendimai gali būti ir pakeisti. Dėl generolo Vėtros R.Šimašius priėmė vienasmenį sprendimą. Ir nors dabar mėgina už kitų nugarų atsistoti, bet faktas, kad sprendimas yra vienasmenis, nedemokratiškas ir ne viešas", – sakė A.Anušauskas.

Čia iš tiesų visai ne atminimo lentos klausimas – čia praeities suvokimo klausimas. Meras nori mums ją "supaprastinti", kad beliktų suvirškintas surogatas.

Jo teigimu, R.Šimašius nėra istorikas ir turėtų su tuo susitaikyti. Pakankamai kompetencijų jis neturi, todėl turėtų remtis specialistų išvadomis.

"Ir čia aš neturiu galvoje nei savęs, nei kokių komisijų, – aiškino A.Anušauskas. – Aš kalbu apie visai kitus dalykus. Faktus istorikai surašė. Bet reikia suprasti vieną dalyką – tuo laikmečiu gyvenę žmonės dažnai atsidurdavo ir vienoje, ir kitoje pusėje, kartais net abiejose iškart. Tai buvo labai dramatiškas periodas, o tas dramatizmas atsispindėjo ir žmonių likimuose. Ir čia iš tiesų visai ne atminimo lentos klausimas. Čia, ko gero, tos praeities suvokimo klausimas. Aš manau, meras nori mums ją supaprastinti, kad beliktų suvirškintas surogatas informacinio amžiaus žmogui, kad būtų viskas paprasta. Bet juk buvo sudėtinga."

Savo pastaraisiais veiksmais, istoriko manymu, R.Šimašius atidarė Pandoros skrynią ir, mėgindamas subalansuoti savo veiksmų nedemokratiškumą, neviešumą, sako, kad dabar mes už vieną J.Noreiką dar nuimsime lentą V.Valsiūnienei, dar kažkam. Galima juk ir daugiau "prirankioti". Už P.Cvirką – "išgraužti" iš KGB rūmų fasado visas sušaudytųjų pavardes, nes ten taip pat yra dramatiško likimo žmonių. Beje, ten taip pat yra ir J.Noreikos pavardė. Rezultatas – V.Valsiūnienė ir kiti vietoj adekvataus vertinimo taps atpirkimo ožiais. Taip, anot A.Anušausko, V.Valsiūnienė buvo užverbuota. Bet užverbuota kur? Tremtyje. Ji buvo 1941 m. tremtinė, mokytoja. Tad ar mes mėginame suvokti istorijos visumą, ar iš žmogaus gyvenimo, kaip ir J.Noreikos atveju, išimame vieną biografijos fragmentą ir pasakome, kad būtent dėl to fragmento jis yra blogiausias.

"Tai, kas vyksta, paremta tokiu supaprastintu požiūriu į istoriją. Mums tiesiog norima tokį šablonišką požiūrį įdiegti ir kad mes matytume pasaulį būtent per šituos akinius. Bet aš manau, kad turime matyti jį kur kas įvairesnį. To dramatizmo iš jo neišplėši. Ne visiems to meto žmonėms verta statyti paminklus, bet iš istorijos jų taip pat nereikia išbraukti", – sakė A.Anušauskas.

Jo manymu, visais šiais pastarųjų dienų įvykiais labiausiai džiaugiasi žmonės Latvių gatvėje (Rusijos federacijos ambasadoje – red. past.), nes mes patys susipriešinome tarpusavyje dėl atminimo ženklų. Padarėme tai, ko Rusija, mėgindama visais būdais, nesugebėjo pasiekti. Šįkart meškos paslaugą šia prasme mums patiems padarė mūsų politikas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

„Man atrodo”

„Man atrodo” portretas
Kristus: „Ne visada yra taip, kaip rodosi!” Ir apskritai, ar ne per dažnai ponas leidžia sau šakotis, nes jam „taip atrodo”? Nuo valdžios galva apsvaigo? Gal bent kiek žinių ir proto reikia turėti, kad imtumeis spręsti apie tokį sudėtingą laikotarpį, kokiame pats dar nežinia ką būtum pridirbęs. O jie UŽ TĖVYNĘ KOVOJO, AUKOJOSI IR NEIŠDAVĖ. O pats tikrai neišduotum, pone mere?

Nuomonė

Nuomonė portretas
R.Šimašius, užuot ėjęs mero pareigas, vaizduoja "istoriką" :). Suprantama, kam jis tarnauja. Gėda. Turėtų atsistatydinti iš mero pareigų.

kaunas

kaunas portretas
aina kalbos kad babyface zydras,,,
VISI KOMENTARAI 38
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių