Valdo advokatai

Įtarimų komisijai sukėlė ir tai, kad finansinius srautus, teikiamus rizikos fondo, pagal sutartį kontroliuoja ne savivaldybė ar VŠT, o teisininkai, suinteresuoti anaiptol ne sutaupyti lėšų, o kuo daugiau uždirbti. Be to, šie teisininkai turi įgaliojimus vertinti bylos Stokholmo arbitraže perspektyvą net ir po to, kai pasirašyta finansavimo sutartis, kurioje viena iš šalių yra jie patys.

"Logiška, kai bylos perspektyva vertinama prieš sandorį – jeigu ji neperspektyvi, tai ir sutarties sudaryti neverta. O čia atvirkščiai – iš pradžių byla vertinama kaip perspektyvi, sutartyje prirašoma įvairių sąlygų, ir po to vėl naujas vertinimas, kuris kažkam tikrai gali būti naudingas, nes priklausomai nuo to galima varijuoti sėkmės mokesčiu", – svarstė V.Sadauskas.

Jeigu Lietuva yra teisinė valstybė, tai kiekvienas asmuo, nepaisant to, kokias pareigas užima, net jei yra Vilniaus meras ar šalies prezidentas, privalo laikytis įstatymų.

Antikorupcijos komisijos narys Jonas Viesulas, į ją paskirtas kaip visuomenės atstovas, be užuolankų rėžė esąs tikras, kad "teisiniai konsultantai" šioje istorijoje yra svarbiausi veikėjai: "Juridinė kontora tiesiog pasirinko savo partnerius, nes tyrimo metu mes neradome nė pėdsako jokių kitų fondų. Nors šilumos tinklų atstovai aiškino svarstę net 17 fondų kandidatūras, savivaldybės administracija kalbėjo apie 2, bet realiai buvo tas vienas, apie kurį niekas viešai informacijos neteikia."

Posėdžių metu net buvo suabejota, ar 2018 m. lapkritį įkurtas rizikos fondas "PI", su kuriuo jau po 3 mėnesių Vilniaus savivaldybė ir VŠT pasirašė finansavimo susitarimą, nėra tiesiogiai susijęs su advokatais, kurie jį ir pasiūlė.

"Mes nenustatėme, kokie ryšiai sieja rizikos fondą su advokatais, kurie atstovauja Vilniaus savivaldybei ir VŠT šioje byloje. Žinoma, kad fondas "PI" įsteigtas Liuksemburge, bet jo steigėjai ir finansuotojai yra fiziniai asmenys, dalyvaujantys kito, Prancūzijoje įsteigto, investicinio fondo veikloje. Įmonės veikia užsienyje, taigi, mes detalesnės informacijos negavome, todėl norime, kad teisėsaugos institucijos išsiaiškintų, ar šis rizikos fondas nėra kaip nors susietas su kitais finansavimo procese dalyvaujančiais asmenimis", – teigė V.Sadauskas.

Konfidencialumas ar dūmų uždanga?

Antikorupcijos komisijos nariai pripažįsta, kad jiems teko nelengvas darbas. Ne tik todėl, kad toks arbitražo ginčo finansavimo modelis taikomas pirmą kartą Lietuvoje, bet ir dėl šio proceso iniciatorių bei dalyvių nebendradarbiavimo, dangstymosi informacijos konfidencialumu.

V. Skaraičio  / Fotobanko nuotr.

Vilniaus meras R.Šimašius neatsakė į komisijos raštu pateiktus klausimus, kviečiamas neatvyko nė į vieną posėdį.

"Jeigu Lietuva yra teisinė valstybė, tai kiekvienas asmuo, nepaisant to, kokias pareigas užima, privalo laikytis įstatymų. Mes nusprendėme kreiptis į Etikos komisiją, kad ji įvertintų R.Šimašiaus elgesį šio tyrimo metu", – sakė V.Sadauskas.

Anot jo, ilgai teko laukti atsakymų iš savivaldybės administracijos ir VŠT į raštu pateiktus klausimus. Atsakymai buvo nekonkretūs, komisijos nariams pasiūlyta susipažinti su dominančiais dokumentais specialiame VŠT duomenų kambaryje.

"Kai mes su komisijos nariu Romasiu Vaitekūnu nuvykome į VŠT būstinę, buvo pasiūlyta pasirašyti individualius konfidencialumo pasižadėjimus, kur už pažeidimą – 10 tūkst. eurų bauda, – akcentavo V.Sadauskas. – Nepasirašėme tų pasižadėjimų, ir dokumentų nepamatėme. O jeigu būtume pasirašę, vis tiek negalėtume tos informacijos panaudoti tyrimui."

Tuo metu savivaldybės administracijos vadovas P.Poderskis, Antikorupcijos komisijai paviešinus savo tyrimo išvadas, žiniasklaidai pareiškė, kad iš esmės opozicijai atstovaujanti komisija savo išvadose atskleidė konfidencialią sutarties su "PI" informaciją. Nesigilindamas į kvestionuojamas sutarties detales, jis tik dar kartą patikino, jog bet kokie mokėjimai "PI" fondui bus galimi tokiu atveju, jeigu byla prieš "Veolią" bus laimėta. Priešingu atveju fondas neatgaus net savo investicijų.