Šeštadienį berniukų ir jaunuolių choras „Ąžuoliukas“ Šv.Kotrynos bažnyčioje paminėjo dieną, kai prieš penkiasdešimt metų buvo surengta pirmoji repeticija. Tuo metu dainuojančiųjų buvo vos dvidešimt aštuoni, tačiau iki šiandienos choras išaugino daugiau nei 5 tūkst. choristų.

Neišblėstantis palikimas

Koncerte sutiktas pirmoje choro repeticijoje dalyvavęs Rimas Karalis pasakojo, kad „Ąžuoliukas“ ne tik padėjo jam išaugti doru ir teisingu žmogumi, bet ir suformavo tam tikrą vertybių skalę bei išugdė didžiulę meilę muzikai.

„Kai choro įkūrėjas Hermanas Perelšteinas pakvietė dainuoti, buvau devynerių, tačiau ta dvasia, kurią jis įskiepijo mums, neišblėso ir po penkiasdešimties metų“, - su ašaromis akyse kalbėjo choristas.

Su dar didesniu užsidegimu, pasididžiavimu ir nostalgija R.Karalis kalbėjo apie koncertus, festivalius ir keliones.

„Jau nuo pat pradžių, kaip ir dabar, į „Ąžuoliuką“ rinkosi tik labai gabūs jaunuoliai. Žinoma, mokytojai dėjo didžiules pastangas, kad choras visada gerai pasirodytų koncertuose. Aišku, stengdavomės nenuvilti nei savęs, nei tų, kurie mus auklėjo, todėl ir konkursuose bei festivaliuose visada užimdavome aukštas prizines vietas“, - prisiminė senbuvis „ąžuolas“.

Buvęs choristas apgailestavo tik dėl to, kad nepavyko išvažiuoti koncertuoti į užsienį, nes tuometė tarybinė valdžia to neleido.

„Man į Vakarus nepavyko išvažiuoti su „Ąžuoliuku“, bet mano sūnus tikrai pamatė nemažai pasaulio su šiuo choru, o dabar jau ir anūkas pradėjo dainuoti. Koncerte išgirdęs senas dainas, prisiminiau visus nuotykius ir džiaugsmus, kuriuos teko išgyventi, būnant choro nariu, ir dar kartelį supratau, jog ta patirtis yra vertybė “, - šiltus jausmus liejo R.Karalis.

Choras - V.Miškinio gyvenimo būdas

Jau trisdešimt metų „Ąžuoliukui“ vadovaujantis Vytautas Miškinis tikino, kad šis choras  yra visas jo gyvenimas.

„Veikla „Ąžuoliuke“ nėra darbas, tai tiesiog gyvenimo būdas, dalis manęs, juk pats iš čia išaugau. Choras, matyt, padėjo pagrindus mano specialybės pasirinkimui, todėl dabar man „Ąžuoliukas“ yra tarsi šeima“, - teigė dirigentas.

Jo manymu, choras formuoja visai kitokį jaunų žmonių pasaulio suvokimą, skatina kūrybiškumą ir žavėjimąsi menu, nes literatūra, kurią jaunuoliai dainuoja, pripildyta meilės ir gerumo, patriotiškumo.

„Dainavimas turtina žmogų, todėl su pasididžiavimu galiu pasakyti, kad choras išaugino daug garbingų ir kultūringų žmonių. Muzikinė veikla puoselėja gėrį, o to mes ir siekiame auklėdami berniukus“, - paaiškino V.Miškinis.

"Niekas mūsų nepalauš"

Choro vadovas pripažino, kad valdžia nuolatos bando apkarpyti etatus, sumažinti finansavimą, apriboti egzistavimo galimybes, tačiau „Ąžuoliukas“, jo teigimu, nepasiduos, nes neįmanoma sunaikinti tokios didelės jėgos.

„Mūsų darbo specifika yra skleisti šilumą ir geras emocijas, todėl stengiamės kuo mažiau niurzgėti ir skųstis. Žinoma, tos problemos niekada neišnyksta, chorui reikalingos patalpos, valstybės parama, kurios suteikiama vis mažiau,  tačiau visada ieškome būdų, kaip nesklandumus  įveikti. Esame pozityvūs“, - kalbėjo V.Miškinis.

Koncerto metu vadovas pasidžiaugė ne tik choro laimėjimais, bet ir gausia dabartinio choro sudėtimi.

Šiuo metu „Ąžuoliuke“ dainuoja apie 450 choristų. „Labai smagu stebėti, kai scenoje vienu metu dainuoja dvi kartos: tėvas ir sūnus. Akivaizdu, kad mūsų tradicijų neįmanoma palaužti, nes jos per giliai įsišakniję“, - su pasididžiavimu kalbėjo V.Miškinis.