Protestuojančius prieš ACTA palaiko sostinės meras A.Zuokas

Šeštadienio vidurdienį sostinėje prie Vyriausybės įvyko protesto akcija prieš Tarptautinį prekybos susitarimą dėl kovos su klastojimu (angl. - Anti-Counterfeiting Trade Agreement, ACTA). Čia buvo užsukęs ir sostinės meras Artūras Zuokas.

Į protestą susirinko didžiulė minia jaunų žmonių, nepritariančių susitarimui kovoti su piratavimu internete. Neabejingas jaunimas į protestą atsinešė daug įvairiausių plakatų: „Korporacijos + Vyriausybė = ACTA“, „Stop ACTA“, „Nepriklausomas tinklas ŽMOGAUS EVOLIUCIJA“, „Vincai, ačiū, kad leidai naudoti savo intelektinę nuosavybę laisvai“ ir kt.

Be plakatų, proteste netrūko ir skanduočių. „Žiema, žiema, bėk iš kiemo“ buvo pakeista į „ACTA, ACTA, bėk iš kiemo“. Visi šokinėdami garsiai skandavo: „Kas nešokinės, tas už ACTA!“ Akcijos aktyvistai per garsiakalbį sakė: „Paklauskim žmonių, ką jie mano apie ACTA?“ Ir tada minia vieningai pradėjo skanduoti: „Tegyvuoja piratai!“

Proteste pasirodė ir Vilniaus meras A.Zuokas. Paklaustas, kokia jo pozicija, meras atsakė esąs prieš tokį susitarimą.

„Tikrai palaikau susirinkusį jaunimą ir ne tik jaunimą, nes šiandien laisvei pasaulyje kuo toliau, tuo mažiau lieka vietos. Manau, kad vienintelė vieta dar kol kas yra internetas, taigi reikėtų ją išlaikyti. Todėl manau, kad skubėjimas be diskusijų ir apskritai bandymas per akto sutartį po truputį pradėti mažus žingsnius į laisvės ribojimą internete yra blogas precedentas“, - portalui diena.lt sakė A.Zuokas.

Tokie sprendimai bandomi priimti visiškai neatsižvelgiant į visuomenės nuomonę, tiksliau, visuomenei net nesuteikiama galimybė tą nuomonę išsakyti.

„Taip. Ir kai tarptautiniai dokumentai pasirašomi labai staigiai ir tyliai, ir pasirašomi aukščiausiu lygiu, iš karto reikia įtarti klastą. Nes jei būtų noras priimti sprendimą ar įstatymą, ar bendrą tarptautinę nuostatą, naudingą visuomenei, pirmiausia turi būti diskusija. Kai tik yra tyliai ir greitai, lauk klastos. Todėl, manau, gerai, kad visam pasauly kyla tokios protesto akcijos prieš ACTA, ir kad Vilnius yra tarp jų“, - sakė palaikyti susirinkusių atvykęs sostinės meras.

Registruotis į protestą buvo galima ir socialiniame tinkle „Facebook“ sukurtoje grupėje „antiACTA LT“. Čia vyksta diskusijos ir ketinama įvairiais būdais skleisti informaciją apie šios sutarties žalą internautų privatumui ir žodžio laisvei.

Šį susitarimą Lietuva ir dar 21 ES valstybė sausio 26 d. pasirašė Tokijuje. Pasak Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pranešimo, šiuo susitarimu buvo sukurta tarptautinė sistema, padėsianti šalims veiksmingai kovoti su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais.

Tačiau kyla daug klausimų, ar šis ACTA susitarimas tikrai bus tinkamiausia priemonė kovoti su piratavimu ir klastotėmis internete, ar jis nepažeis interneto vartotojų, žiniasklaidos teisių laisvai naudotis internetu ir gauti informaciją. Ar pritarti Tokijuje pasirašytam susitarimui, Lietuva turės apsispręsti iki birželio.

Siekianti užkirsti kelią, kad prieštaringai vertinamas ACTA būtų ratifikuotas Seime, paskelbė opozicinė „Tvarkos ir teisingumo“ partijos parlamentinė frakcija. Jos atstovai pranešė pradėję rinkti parlamentarų parašus po kreipimusi į Prezidentę Dalią Grybauskaitę, premjerą Andrių Kubilių ir užsienio reikalų ministrą Audronių Ažubalį. Juo raginama „atsižvelgti į visuomenės viešai reiškiamas pagrįstas abejones dėl šio susitarimo nuostatų, iškeliančių intelektinės nuosavybės autorių teises aukščiau nei yra pamatinės žmogaus teisės“.

Susitarimo nepasirašė tik penkios ES šalys: Estija, Kipras, Olandija, Slovakija ir Vokietija, nes šią sutartį jos turi apsvarstyti savo parlamentuose.

Stipriausias pasipriešinimas šiam dokumentui Europoje kilo kaimynėje Lenkijoje. Įvairiuose šalies miestuose protestavo nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių žmonių. Mažesni protestai buvo kilę ir kitose Europos šalyse. Šiandien – ir Lietuvoje.

Prieš ACTA protestavo „Wikipedia“ ir „Google“

Beje, ACTA praėjusių metų spalį pasirašė Jungtinės Valstijos, Kanada, Australija, Naujoji Zelandija, Japonija, Singapūras, Marokas ir Pietų Korėja.

Šių metų sausio 18 d., protestuodamas prieš Internetinio piratavimo sustabdymo įstatymą (angl. - Stop Online Piracy Act, SOPA), didžiausias interneto enciklopedijos „Wikipedia“ portalas anglų kalba buvo išjungtas parai. Interneto paieškos sistema „Google“ buvo užtemdžiusi savo logotipą, protesto akcijų ėmėsi ir kiti populiarūs tinklalapiai, reikšdami susirūpinimą dėl JAV Kongreso planuojamų svarstyti kovos su piratavimu internete įstatymų.

SOPA pateiktas svarstyti JAV Atstovų rūmams, o JAV Senatas imsis nagrinėti IP adresų apsaugos įstatymą (angl. - Protect IP Act, PIPA).

Naujųjų įstatymų projektus palaiko Holivudas, muzikos pramonė, Programinės įrangos gamintojų ir platintojų susivienijimas (BSA), Amerikos nacionalinė gamintojų asociacija (NAM) ir JAV Prekybos rūmai.

Tačiau juos griežtai kritikuoja skaitmeninių teisių ir žodžio laisvės organizacijos, kurių manymu, šie teisės aktai JAV tarnyboms suteiks pagrindą išjungti tinklalapius, taip pat veikiančius užsienyje, kaltinamus internetiniu piratavimu, nepradedant teisinių procesų.