Ikiteisminį tyrimą dėl įtarimų, jog įgyvendinant Valdovų rūmų statybų projektą galėjo būti iššvaistytos valstybės lėšos,atliekančių prokurorų teigimu, statybų ekspertizė kainuos iki poros milijonų litų.

Tyrėjai tikina tokių lėšų neturintys, todėl dar svarstantys, iš kur juos gauti ir ar apskritai siūlyti teismui skirti statybinę ekspertizę, nors ir pripažįsta, kad ji būtų labai naudinga.

Dirba tyrėjų grupė

Seimo Antikorupcijos komisijos specialios darbo grupės galimoms korupcijos apraiškoms teisėsaugos institucijose tirti posėdyje ketvirtadienį nagrinėta, kaip vykdomas ikiteisminis tyrimas dėl Valstybės kontrolės pateiktos medžiagos, kad daugiau kaip dešimtmetį vykusiose Valdovų rūmų statybose galėjo būti iššvaistytas didelės vertės valstybės turtas.

Generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis Seimo nariams pranešė, kad nuo šių metų pradžios ikiteisminį tyrimą šioje byloje organizuoja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento tyrėjų grupė, vadovaujama prokurorės Gintarės Vareikytės. 

„Jau yra gauti su visų viešųjų pirkimų procedūromis susiję dokumentai iš statybų rangovo Panevėžio statybos tresto (PST), Vilniaus pilių direkcijos bei kitų institucijų, pateikti paklausimai Teismo ekspertizės centrui. Jam perduota 300 tomų dokumentų ir užduota 11 klausimų, kodėl per dešimt statybos metų kelis kartus padidėjo statybų kaina. Tyrimą centras žada pradėti kovo mėnesį, jis, planuojama, užtruks pusę metų“, - sakė D.Raulušaitis.

Statybos ekspertizė kainuos milijonus

Generalinio prokuroro pavaduotojas pabrėžė, kad Teismo ekspertizės centras atliks finansinę buhalterinę statybų ekspertizę.

Prokurorai, anot jo, dar norėtų skirti statybos darbų Valdovų rūmuose ekspertizę. „Tačiau situacija čia šiek tiek labiau komplikuota, tokie ekspertai kainuoja gana brangiai – iki 1 procento nuo atliktų darbų sumos“, - teigė generalinio prokuroro pavaduotojas.

Turint galvoje, kad iki šiol atlikta statybos darbų už ne mažiau kaip 200 milijonų litų, ekspertizė gali kainuoti nuo 200 tūkstančių iki 2 mln. litų. „Tokių didelių pinigų prokuratūra neturi, todėl gali tekti kreiptis į Vyriausybę, kad ši padengtų, jeigu tokia ekspertizė bus užsakoma ir daroma“, - tvirtino D.Raulušaitis.

Pasak jo, statybų ekspertizę skiria teisėjas, jeigu prokuroras ją pasiūlo. Tačiau dar nėra nuspręsta, ar tikrai ji bus skirta, nes nerasti ekspertizės finansavimo šaltiniai.

Statybų ekspertai turėtų atsakyti į klausimus, ar pagrįstai buvo nustatomos statybinių medžiagų ir darbų kainos, per dešimtmetį padidėjusios kelis kartus.

"Eksperto parinkimo procesas dar tik pradėtas, todėl negalėčiau komentuoti jo galutinės kainos. Tikiuosi, kad mums pavyks ją sumažinti", - po posėdžio žurnalistams sakė D.Raulušaitis.

Baiminasi, kad baigsis niekuo

Generalinio prokuroro pavaduotojas posėdyje pabrėžė, kad ikiteisminiame tyrime dėl Valdovų rūmų statybų kol kas niekam nėra pareikšti įtarimai. 

Seimo Antikorupcijos komisijos narys Bronius Bradauskas teiravosi D.Raulušaičio, ar neatsitiks taip, kad iš ikiteisminio tyrimo ir iš užsakomų brangių ekspertizių „gausis tik tylus šnypštimas po gana garsiai iššauto šūvio - skirsime papildomus milijonus, o ekspertas nieko ypatingo nenustatys“. „Sugaišime labai daug brangaus laiko, išmesime daug lėšų, bet iš to reikalo gausis tik šnipštas“, - pridūrė Seimo narys.

„Nuo ekspertizės išvadų didžiąja dalimi priklausys tyrimo rezultatai. Be ekspertų prokuroras neturi gebėjimų gauti atsakymų į kai kuriuos iškylančius svarbius klausimus“, - pastebėjo prokuroras.

Nekomentavo rūmų ateities

D.Raulušaitis nepanoro atsakyti į klausimą, ką dabar reikėtų daryti su Valdovų rūmais. Kaip žinoma, Vyriausybė sprendžia, ar nutraukti įstatymams prieštaraujančią sutartį su PST, ar ją pakoregavus pratęsti.

„Įsivaizduoju šio klausimo svarbą, bet kiti turi į jį atsakyti. Neturiu nei kompetencijos, nei įgaliojimų į tokius klausimus atsakinėti, ką dabar Vyriausybei daryti su Valdovų rūmais. Prokuratūra atlieka tyrimus atgal, apie tai, kas jau padaryta, todėl nesiryžčiau duoti patarimus vykdomajai valdžiai, ką daryti į priekį“, - sakė generalinio prokuroro pavaduotojas.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmai pradėti atstatinėti 1999 metais. Valstybės kontrolierių skaičiavimu, statybų ir rūmų įrengimo kaina per dešimt metų padidėjo nuo 110 iki daugiau kaip 360 mln. litų. Dėl to prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą.