Net atsižvelgiant į papildytą Valstybės kontrolės skundą, pagrindo atnaujinti kovo mėnesį nutrauktą ikiteisminį tyrimą dėl galbūt iššvaistytų valstybės lėšų statant Valdovų rūmus nėra, konstatavo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Irmantas Mikelionis.

"Labai detaliai ištirta 70 tomų medžiagos, kuri buvo surinkta per keletą metų. Į Valstybės kontrolės pagrindinės atskaitos keltus klausimus atsakyta labai detaliai - tai yra surenkant visus įmanomus dokumentus, net tik tuos, kuriuos mini Valstybės kontrolė, o gerokai plačiau. Ta visuma ir leido pamatyti ir atsakyti į Valstybės kontrolės klausimus, kad tai, ką jūs minite, tai nėra nusikaltimas", - sprendimą nutraukti tyrimą ketvirtadienį komentavo Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė.

Ji pripažino, kad tam tikrais atvejais aptikta nedidelių pažeidimų, kurie atlikusiems asmenis užtraukia administracinę atsakomybę, tačiau jau suėjusi patraukimo administracinėn atsakomybėn senatis ir to padaryti nebegalima.

E.Martinonienės teigimu, patys kontrolieriai turėjo pasirūpinti, kad nebūtų išvengta administracinės atsakomybės.

Prokurorai atmetė teiginius, kad esą Valdovų rūmų pabrango beveik keturis kartus.

"2000 metais nebuvo galima kalbėti apie jokią sumą, nes buvo tik idėja. Nebuvo ką skaičiuoti - kiek tų sienų bus, koks plotas, kokios medžiagos bus naudojamos. Atspėti kainos nebuvo įmanoma, buvo susitarta tik dėl formulės, kaip kaina bus skaičiuojama. Jeigu mes savo įprastinių pirkinių maišelį palyginsime 2000 ir 2010 metais, turėsime konstatuoti, kad kainos kito. Per tą dešimtmetį kainos gerokai kito, jos nemažėjo, dėl to perskaičiavimai vyko nuolat", - sakė E.Martinonienė.

Ji teigė, kad 74 puslapių apimties dokumente prokurorai atsakė į kiekvieną valstybės auditorių keliamą klausimą.

"Tai nėra priešprieša, tai atsakymas į auditorių keltus hipotetinius klausimus. Šiandien galim pasakyti, kad tai, kas sukėlė įtarimus, nebuvo nusikaltimas", - pabrėžė Generalinės prokuratūros atstovė.

Praėjusią savaitę Generalinė prokuratūra dar kartą konstatavo, kad statant Valdovų rūmus valstybės lėšos nebuvo iššvaistytos, ketvirtadienį pranešė dienraštis "Lietuvos rytas".

Ikiteisminis tyrimas, kuris buvo pradėtas pagal Valstybės kontrolės pateiktą medžiagą, buvo nutrauktas kovo 15 dieną. Tuomet kontrolieriai prokuroro Gintaro Plioplio priimtą sprendimą apskundė aukštesniam prokurorui. Taip elgtis juos ragino ir Seimo Audito komiteto nariai.

Valstybės kontrolieriai audito ataskaitoje teigė kad Valdovų rūmų atkūrimo išlaidos padidėjo 3,63 karto nuo 114 mln. 670 tūkst. litų (numatytos sumos) iki 367 mln. 669 tūkst. litų (galutinės kainos).

Tuo metu tyrėjai, ekspertai ir prokurorai nustatė, kad jie nėra tikslūs. Paaiškėjo, kad sudarant sutartį dėl Valdovų rūmų statybos, išvis nebuvo sutarta dėl jų kainos, o tik nustatytas jos apskaičiavimo mechanizmas - formulė.

Ekspertų išvadoje konstatuota, kad iš viso Valdovų rūmų atstatymo darbams tirtu laikotarpiu panaudota 213 mln. 116 tūkst. litų, tuo metu Valstybės kontrolės nurodyta gerokai didesnė suma tebuvo prognozuojama visiško rūmų atstatymo kaina.

Audito ataskaitoje ginčyti restauravimo darbų įkainiai ir specialūs normatyvai, tačiau tyrimą atlikę tyrėjai ir ekspertai nenustatė, kad būtų buvę apmokama už neatliktus darbus ar nepagrįstai daug mokama už atliktus darbus.

Prokuroro nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad Valstybės kontrolė darydama savo vertinimus neatsižvelgė, kad 2000 metais su Valdovų rūmų atkūrimu susijusių institucijų darbuotojai, skaičiavę ir rengę pirminius Valdovų rūmų atstatymo dokumentus, neturėjo objektyvių galimybių įvertinti ir žinoti kaip 2000-2010 metais keisis statybos medžiagų, darbo užmokesčio ir kitos rinkos kainos, kokie bus archeologinių ir kitų tyrimų rezultatai bei kokie sprendimai bus priimti įgyvendinant Seimo priimtą Valdovų rūmų atkūrimo įstatymą bei Vyriausybės patvirtintą Valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties koncepciją.

Prieš 200 metų nugriauti Vilniaus žemutinės pilies Valdovų rūmai atkuriami virš 1987-2001 metais atkastų rūmų liekanų. Tai Vilniaus pilių komplekso sudėtinė dalis - kunigaikščių rūmai, stovėję tarp Katedros ir Pilies kalno. Rūmai susideda iš keturių korpusų su uždaru kiemu.