Quantcast

Prokurorai kreipėsi į teismą dėl pastato Gedimino prospekte įstiklinimo

Vilniaus apygardos prokuratūra kreipėsi į teismą dėl pastato sostinės Gedimino prospekte įstiklinimo.

Kaip trečiadienį informavo Generalinė prokuratūra, Vilniaus apygardos prokuroras, gindamas viešąjį interesą, teismo prašo panaikinti Vilniaus savivaldybės administracijos priimtus statybą leidžiančius dokumentus bei „pašalinti statybos darbų padarinius, kuriais buvo suardyta Vilniuje, Gedimino pr. 27, esančio pastato architektūra“.

Šių veiksmų prokurorai ėmėsi po to, kai lapkričio pabaigoje Lietuvos aukščiausiasis teismas konstatavo, jog Architektų rūmai neturi teisės ginčyti sprendimų dėl saugotino pastato įstiklinimo, nes jie priimti anksčiau nei rūmai gavo teisę tiesiogiai kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo.

Kultūros paveldo departamento vertinimu, pastato pirmojo aukšto erdvė tarp kolonų buvo įstiklinta nelegaliai ir taip buvo pažeista pastato vertingoji savybė – funkcionalizmo stiliaus fasadų architektūrinio sprendimo visuma.

Vilniaus savivaldybė pastatui įstiklinti pritarimą davė 2014 metais, o galutinį leidimą išdavė 2017-aisiais. 2018 metų vasarą pastato pirmasis aukštas įstiklintas ir tai sukėlė paveldosaugininkų pasipiktinimą bei daug diskusijų viešojoje erdvėje.

Pasak prokuratūros, ieškinyje teismui nurodoma, kad statybą leidžiantys dokumentai „manoma, neatitinka įstatymų jiems keliamų reikalavimų“, o atlikti darbai „pažeidžia pastato, registruoto Kultūros vertybių registre, vertingąsias savybes, todėl turi būti pripažinti neteisėtais ir naikintinais“.

„Prokuroras teismo prašo įpareigoti remonto darbus atlikusią bendrovę panaikinti statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinius bei atstatyti buvusią padėtį“, – nurodo prokuratūra.

Lietuvos architektų rūmai, gindami viešąjį interesą, į teismą kreipėsi 2018 metų rugpjūtį. Vilniaus apylinkės teismas buvo pripažinęs, jog dalis statybos darbų Gedimino prospekto ir A. Jakšto gatvių sankirtoje buvo neteisėti, tačiau Vilniaus apygardos, o vėliau – ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad Architektų rūmai neturėjo teisės kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo.

„Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ gavęs leidimus, 2018-ųjų vasarą įstiklino atvirą pastato Gedimino pr. 27 pirmo aukšto dalį ir ten norėjo įrengti sezoninę kavinę. Daugiau nei 3,2 tūkst. kv. metrų ploto patalpas pastate įmonė valdo nuo 2007-ųjų.

Kultūros paveldo departamento teigimu, 1938-aisiais pagal lenkų architektų modernistų Jerzy Soltano (Jiežio Soltano) ir Stanislawo Murczynskio (Stanislavo Murčinskio) projektą statyta tuometė Visuomeninio draudimo įstaigos būstinė yra vienas vertingiausių tarpukarinio Vilniaus moderniosios architektūros statinių. Į Kultūros vertybių registrą pastatas įtrauktas 1993 metais.



NAUJAUSI KOMENTARAI

kad žinotumėte, kaip labai jie smirda...

kad žinotumėte, kaip labai jie smirda... portretas
L.Sabutis Seime įdarbino savo dukrą /ELTA 2005 m. vasario 8 d./ Tėvynės sąjungos frakcijos narys parlamentaras Liudvikas Sabutis nusprendė įdarbinti bedarbę dukrą paskirdamas ją savo padėjėja. © ELTA Parlamentaro dukra tikina, jog asmeniniai santykiai darbui neturi reikšmės. "Jei jis pasisamdytų jauną svetimą merginą, tai gal labiau įtartinai atrodytų",- "Respublikai" sakė Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algirdas Monkevičius. 2020-12-30: klausimai: Ar minimo L. Sabučio duktė nėra narkomanė? Ar minimi Sabučiai nėra prasiskolinę visais įmanomais būdais? Ar nurodytasis L. Sabutis esamu metu nėra vienos iš prokurorus LR vienijančios organizacijos vadovas? Kuo ši organizacija skiriasi nuo gerai organizuotos nusikalstamos struktūros? Kokie ryšiai su vadinamųjų „milių“ rateliu, kiek tame ratelyje narkomanų, narkodilerių, bankų griūčių Lietuvoje režisierių? Koks Monkevičiaus vaidmuo? Kaip nutiko, kad iš vienos aukštosios mokyklos LR nuo 1990 m. buvo išleista gvardija mankurtų?
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių