Profsąjungos nepatenkintos J. Bernatonio sprendimu dėl Vilniaus gimnazijų

  • Teksto dydis:

Švietimo profesinės sąjungos piktinasi laikinojo švietimo ir mokslo ministro Juozo Bernatonio sprendimu pritarti ilgųjų gimnazijų steigimuisi Vilniuje, taip esą griaunant sisteminę mokyklų pertvarką.

Švietimo profesinės sąjungos piktinasi laikinojo švietimo ir mokslo ministro Juozo Bernatonio sprendimu pritarti ilgųjų gimnazijų steigimuisi Vilniuje, taip esą griaunant sisteminę mokyklų pertvarką.

Penkių švietimo darbuotojus vienijančių organizacijų atstovai praėjusią savaitę premjerui, švietimo ir mokslo ministrui, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui išplatino kreipimąsi, kuriame abejojama Vilniaus savivaldybės ir ministerijos sprendimų skaidrumu siekiant reorganizuoti Vilniaus Mikalojaus Daukšos, Vilniaus Tuskulėnų bei Vilniaus Abraomo Kulviečio vidurines mokyklas į ilgąsias gimnazijas.

„Bandoma sužlugdyti Vilniaus mieste pačių politikų patvirtintą švietimo politikos krypties įgyvendinimą“, - nurodoma švietimiečių kreipimesi.

Anot profesinių sąjungų, vykdant reorganizaciją mokyklų bendruomenės ir jas remiantys politikai „bandė atrasti Švietimo įstatyme spragų“, kad mokyklos išlaikytų dvylikos klasių ugdymą.

„Mūsų žiniomis, nei Vilniaus Mikalojaus Daukšos, nei Vilniaus Tuskulėnų, nei Vilniaus Abraomo Kulviečio vidurinių mokyklų ugdymo sampratos, pateiktos Švietimo ir mokslo ministerijai, nebuvo įvertintos teigiamai, tačiau šiandien politikai jau kalba apie jų įgyvendinimą, papildomus sprendimus ir papildomų finansų skyrimą“, - nurodoma profsąjungų pranešime.

Šį viešai išplatintą laišką pasirašė Lietuvos ikimokyklinių ugdymo įstaigų vadovų asociacijos prezidentė Liucija Milašauskienė, Lietuvos pradinio ugdymo mokyklų tarybos narė Jūratė Mikulskienė, Lietuvos progimnazijų asociacijos tarybos pirmininkas Viktoras Blinovas, Lietuvos gimnazijų asociacijos prezidentas Edmundas Grigaliūnas, Lietuvos pagrindinių mokyklų asociacijos tarybos narė Vajonė Strimaitienė.

Tvirtindami, kad gina viešąjį interesą, profesinių sąjungų atstovai grasina kreiptis į Vyriausybės atstovą Vilniaus apskrityje, į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, vaiko teisių apsaugos kontrolierę, taip pat į Specialiųjų tyrimų tarnybą „dėl atskirų politikų ir institucijų neteisėtų veiksmų, proteguojant atskiras švietimo įstaigas“.

Tuo metu laikinasis ministras J.Bernatonis BNS pirmadienį atmetė kaltinimus tvirtindamas, kad anksčiau šioms įstaigoms tapti ilgosioms gimnazijoms kliudė „biurokratiniai trukdžiai“.

„Visuomet bus nepatenkintų. Ir kitiems reikėjo pasitempti, surasti savo vietą, ir jų klausimai būtų išspręsti kitaip (...) mano priekaištas yra, kad biurokratai nesirūpina mūsų valstybės pagrindinėmis reikmėmis ir vaikų perspektyva“, - sakė ministras.

Jis taip pat tikino, kad, priešingai nei teigia profesinės sąjungos, minsterijoje buvo parengtos teigiamos išvados dėl įstaigų reorganizavimo formos.

„Aš esu šiuo metu ministras, aš sakau, kaip yra“, - nurodė J.Bernatonis.

Anot jo, dėl Tuskulėnų vidurinės reorganizavimo į ilgąją gimnaziją klausimą „trukdė išspręsti tik tai, kad nebuvo savivaldybės teigiamos pozicijos“. Tuo metu dėl M.Daukšos vidurinės tapimo ilgąja gimnazija J.Bernatonis teigė neprieštaravęs, nes tai bus vienintelė gimnazija su inžinerine pakraipa, kurioje dėsto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytojai. Sprendimai dėl trečios ilgąja gimnazija tapti siekiančios Abraomo Kulviečio vidurinės šiuo metu dar svarstomi.

Sostinės Tuskulėnų vidurinė mokykla turi meninio ugdymo pakraipą, M.Daukšos - inžinerinę, A.Kulviečio mokykla ateitį sieja su klasikinio ugdymo pakraipa.

Ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 1200 bendrojo ugdymo mokyklų, iš jų 161 (13,4 proc.) yra ilgoji gimnazija.

Vilniuje yra 13 ilgųjų gimnazijų ir jos sudaro 8,4 proc. nuo visų 154 sostinės bendrojo ugdymo mokyklų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Dr. J. Smalskis / LMTA

Dr. J. Smalskis / LMTA portretas
Lietuvos mokyklų suskaidymas į progimnazijas ir gimnazijas atvedė į švietimo sistemos moralinį bankrotą. Išpūstos valdymo išlaidos bendrojo lavinimo sistemoje, pustuščiai pastatai, už kurių šildymą turi sumokėti mokesčių mokėtojai. Iš kitos pusės, "gimnazijų" klasėsėse vaikų skaičius pasiekė 32-36 "vienetus"... Apie bendrojo lavinimo (švietimo) paslaugų kokybę ir dėmėsį vaikui geriau jau nekalbėti. Suklestėjo įvairiausi korepetitoriai, galiausiai sumažėjo pedagogų sumokami mokesčiai valstybei. Gerb. V. Miškinio nuomone, "pertvarkius" vidurines mokyklas, nutrūko meninis jaunuomenės ugdymas - nebėta ugdymo tęstinumo. Visuomenė per paskutiniuosius 25-erius metus sparčiai bukėja, o nematatntys prošvaiščių - emigruoja. Štai Jums, gerb., pedagogui, Jūsų "išgirtosios" reformos - kuri iš esmės naudinga tik kai kurių mokyklų direktoriams - pasekmės. Lenkiu galvą prieš gerb. J. Bernatonį, kuris "metė" pirštinę" ir pasielgė ne tik pilietiškai, bet ir kaip geras ekonomistas.

kaunietė

kaunietė portretas
Šaunuolis gerb. Bernatonis- suvokė reformos beprasmiškumą, priverstinio mokyklų naikinimo padarinius ir žalą. Daugiau blaiviai mąstančių tokių politikų. Ši reforma sumenkins gimnazijų įvaizdį ir statusą, jos taps eilinėmis vidurinėmis mokyklomis - priims visus su 4 ir 5-ukais.

Teisingas ministras

Teisingas ministras portretas
Puiku, nors vienas ministras atsirado, kuris pats įsigilino į mokyklų situaciją, jose apsipankė, viską pamatė savo akimis ir priėmė sprendimą. Pagarba. Tik labia apmaudu, kad užuot palinkėję sėkmės, randasi tokių, kuriems tik terūpi nesvarbu koka kaina užpildyi savo pustuštes gimnazijas. Manau, pirmiausia reikia susitarkyti savo kieme - sręsti klausimą, kodėl nenori vaikai lakyti tokių įstaigų, o tik po to svaidytis neaiškiais grasinimais. Galų gale demokratinėje valstybėje yvename...
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių