Kuriasi monopolis

Jis atkreipė dėmesį ir į kitą ryškėjančią tendenciją – sostinės atliekų vežimo rinkos monopolizavimą: "Anksčiau Vilniuje dirbo 5 atliekų vežėjai, kuriuos daugiabučių bendrijos ir kiti gyventojai galėjo laisvai rinktis, pakeisti juos, jeigu netenkino paslaugų kokybė. Po 2017 m. konkurso liko 3 paslaugų teikėjai, o šiemet sostinę pasidalijo jau tik 2 atliekų vežėjai, ir gyventojai iš esmės tapo tokio savivaldybės pasirinkimo įkaitais."

Pasak jo, kai rinka iš esmės tampa monopolinė, jos dalyviai gali daryti, ką tik nori. Tokiu atveju savivaldybė privalo galvoti apie alternatyvas, kaip apsisaugoti nuo monopolininkų diktato. Priešnuodžiu galėjo būti, pavyzdžiui, savivaldybės įmonė "Grinda", kuri lygiomis teisėmis dalyvautų atliekų vežėjų konkurse kaip atsvara monopolininkams ir pasiūlytų už savo paslaugas logišką kainą.

Žilvinas Šilgalis, V. Skaraičio / Fotobanko nuotr.

"Jeigu savivaldybė turėtų stuburą, būtų principinga ir ieškotų kitų alternatyvų, tai ir privatūs atliekų vežėjai apsiribotų rinkos kainomis, o ne keltų jas iki padebesių, nes su tokiomis neturėtų šansų laimėti. Deja, savivaldybė jokio įrankio vežėjų apetitams sutramdyti nesugebėjo sukurti, nors atliekų tvarkymo sektorius toks pat specifinis ir ne mažiau jautrus, kaip vandens ar šilumos tiekimo sektoriai, kur susiformavę natūralūs monopoliai, ir paslaugas teikia savivaldybės kontroliuojamos įmonės, – svarstė Ž.Šilgalis. – Juk mes neskelbiame konkursų, kad privatininkai Vilniui tiektų vandenį. Bet atliekų tvarkymo sektoriaus kažkodėl nesirūpinama kontroliuoti taip, kad būtų atspindėti visų vilniečių lūkesčiai mokėti už paslaugas teisingą kainą."

Po 2017 m. konkurso liko 3 paslaugų teikėjai, o šiemet sostinę pasidalijo jau tik 2 atliekų vežėjai, ir gyventojai iš esmės tapo tokio savivaldybės pasirinkimo įkaitais.

Jo manymu, dabartinė atliekų vežimo situacija Vilniuje panaši netgi į kartelinį susitarimą – vieningai pakelti kainas ir iš to turėti didelį pelną vilniečių sąskaita.

"O savivaldybė nusiplauna rankas – perskaičiuos kainą, ir niekam nė motais, kad vilniečiams teks mokėti daugiau, nei jie mokėjo iki tos išgirtosios reformos", – sakė politikas.

Kintamoji dalis – neteisėta

Dar viena rinkliavos už atliekų vežimą problema, atsiradusi nuo šių metų pradžios – jos kintamoji dalis, kuri skaičiuojama pažeidžiant galiojantį savivaldybės tarybos nutarimą. Remiantis minimu teisės aktu, nuo 2019 m. sausio 1 d. kintamoji dalis turėjo būti apskaičiuojama įvertinus konkretų kiekvieno namo atliekų kiekį per paskutinius 3 mėnesius ir išdalijus tuos kiekius kiekvienam būstui pagal plotą. Be to, ji turėjo būti kas ketvirtį perskaičiuojama. O kai rinkliava neskaičiuojama pagal realų atliekų kiekį, žmonės neturi paskatos atliekų rūšiuoti ir stiklą, plastiką, popierių nešti į "varpelius", kurių ištuštinimas apmokamas ne tiesiogiai iš gyventojų piniginės, bet iš valstybei jų sumokėtų mokesčių.

"Aš asmeniškai kintamosios dalies nuo šių metų pradžios nebemoku, nes dar 2018 m. kovo 21 d. taryba priėmė sprendimą, kad šiemet rinkliavos kintamoji dalis bus skaičiuojama pagal realų atliekų svorį. Jeigu vežėjai negali jų pasverti, tai reikėjo tą savivaldybės sprendimą atšaukti, bet to nepadaryta, tik VASA paprasčiausiai jo nevykdo. Tačiau aš, kaip pilietis, neprivalau mokėti kitaip, negu numato galiojantis teisės aktas, todėl moku tik pastoviąją rinkliavos dalį", – prisipažino Ž.Šilgalis, neatmesdamas galimybės, kad dėl šio pažeidimo gali tekti aiškintis net ir teisme.

Mat jis neseniai raštu išsiuntė reikalavimus VASA ir savivaldybei, kad jam, kaip atliekų turėtojui, rinkliavos kintamoji dalis būtų perskaičiuota pagal galiojančius teisės aktus. Apie pažeidimą taip pat buvo informuota Seimo kontrolieriaus įstaiga ir Vyriausybės atstovė Vilniaus apskrityje.

"Manau, kad savivaldybes kontroliuojančios institucijos turėtų sureaguoti ir pradėti tyrimą. Pagaliau, iš VASA ir savivaldybės gauti atsakymai, jeigu mano prašymas nebus patenkintas, gali tapti pagrindu kreiptis ir į teismą, kad teisėjai pasiaiškintų, kokie sprendimai yra galiojantys ir ką iš tiesų reiškia principas "teršėjas moka", – apmaudo neslėpė politikas, ir vėl piktinosi savivaldybės administracijos bei VASA aplaidumu. – Jeigu rinkliavai būtų tinkamai pasiruošta, nebūtų kilęs toks chaosas pernai gegužę pradėjus ją įgyvendinti praktiškai. Antra, visos atliekų vežimo mašinos nuo pat pradžių privalėjo turėti svėrimo techniką ir tuomet būtų galimybė sukontroliuoti realius atliekų kiekius bei apskaičiuoti teisingas kainas gyventojams."

Savivaldybė nekomentuoja

Vilniaus miesto savivaldybės Viešųjų ryšių skyrius, užuot atsakęs į "Vilniaus dienos" klausimus, kodėl naujose sutartyse drastiškai išaugo atliekų vežimo kainos, atsiuntė vilniečius raminantį pranešimą, esą šiukšlių išvežimas brangs, bet ne tiek, kiek teko mokėti iki reformos. Administracija siūlo neapmokestinti garažų bei sodų sklypų, kur nėra statinių, gyventojai, esant reikalui, galėtų užsisakyti dažnesnį arba vienkartinį atliekų išvežimą.

Pasak savivaldybės, esą privačios įmonės neįvertino, kad, pavyzdžiui, "rinkliavą pavyks surinkti ne iš visų miestiečių, kad bus neatitikimų tarp gyventojų deklaruojamo būsto ploto ir duomenų Registrų centre. Taigi ilgainiui vežėjai pradėjo dirbti nuostolingai, todėl, vos tik pradėję vykdyti sutartis, nusprendė jas nutraukti."

Vilniečiams pateikiamame pranešime cituojamas VASA direktorius Rimantas Juknevičius, kad pakilusi kaina reiškia "ne tik sklandesnį šiukšlių surinkimo procesą, bet ir nuolatos gerinamą paslaugų kokybę".