Simonui F.Malkesui buvo 16 metų, kai Vilniuje nacių darbo stovykloje jis buvo priverstas kelias dienas tūnoti rūsyje įrengtoje slėptuvėje.

Praėjus 70 metų, Prancūzijoje gyvenantis žydas atvykęs į Lietuvą prisiminė išgyvenimo dramą, kuri sėkmingai baigėsi tik dviem tūkstančiams iš daugiau kaip 70 tūkst. Vilniaus žydų.

Likus kelioms savaitėms iki geto likvidavimo 1943 metų rugsėjo 23 dieną, S.F.Malkesas buvo perkeltas iš senamiestyje įkurto geto į Subačiaus gatvėje nacių įrengtą darbo stovyklą HKP, kurioje buvo remontuojama vokiečių karinė technika.

Interviu BNS jis sakė, kad vos atvykus jo tėvas su draugais ėmė rengti slėptuvę.

"Vos atvykę į šią vietą žinojome, kad vieną dieną ateis pabaiga", - sakė S.F.Malkesas, atvykęs dalyvauti Vilniaus geto minėjimo 70-mečio renginiuose.

Baimindamiesi sunaikinimo, į slėptuvę dešimtys žmonių susirinko vieną 1944 vasaros naktį, likus kelioms savaitėms iki antrosios sovietų okupacijos.

"Slėptuvė buvo įrengta 12-15 žmonių. Galiausiai ten mūsų atsidūrė 37", - prisiminė 86 metų vyras.

"Nebuvo kuo kvėpuoti, nebuvo vandens - tai buvo baisu. Gulint ant grindų laižėme drėgnas sienas. Vienas vaikinas išprotėjo, jis ėmė badytis peiliu. Mes jį nužudėme", - sakė S.F.Malkesas.

Praleidus slėptuvėje dvi dienas, 10 žmonių grupė nusprendė sprukti. Pakeliui išgyvenę apšaudymą, jie dar kelias dienas slėpėsi javų laukuose ir Vilniuje esančioje ligoninėje.

Ligoninėje išgyveno ir S.F.Malkeso mama - ji ten pateko nacių stovykloje dirbusio vokiečio Karl Plagge dėka. S.F.Malkesas sakė turėjęs dėti daug pastangų, kad vokiečių inžinierius būtų pripažintas pasaulio teisuoliu.

Sugrįžus sovietams, šeima nusprendė pasitraukti į Vakarus.

"Mes nebuvome komunistai, mes buvome antikomunistai", - sakė S.F.Malkesas. Jo tėvą, kuris buvo pasiturintis verslininkas, prasidėjus karui kurį laiką kalino sovietai.

Kelerius metus pagyvenusi Lenkijoje, šeima išvyko į Prancūziją, ir S.F.Malkesas Paryžiuje gyvena iki šiol. Į Vilnių pirmą kartą jis atvyko netrukus po to, kai Lietuva atkūrė nepriklausomybę.

Per holokaustą žuvo apie 90 proc. iš 208 tūkst. Lietuvos žydų. Žudant žydus, naciams dažnai talkindavo lietuviai kolaborantai. Lietuva yra sulaukusi kritikos, kad nedėjo pakankamai pastangų juos patraukti atsakomybėn.

Už žydų gelbėjimą Pasaulio teisuoliais yra pripažinti 844 lietuviai.