„Labai gaila, tačiau mūsų liūdnos prognozės, išsakytos po pirmojo uždažymo trispalve išsipildė – kasdien besikartojantis ksenofobų įginklintos Lietuvos trispalvės uždažymas ant sienos, kuri buvo legali reikštis įvairiems gatvės menininkams, yra ne kas kita, kaip laisvos visiems erdvės okupavimas toliau skleisti neapykantai. Todėl norime išreikšti solidarumą su LGBT žmonėmis ir taip pat kitais gatvės menininkais, iš kurių bandoma atimti jiems priklausanti kūrybinė erdvė“, – feisbuke rašė viena iš piešinio autorių Karolina Rimkutė.

Manome, kad šis uždažinėjimas puikiai iliustruoja, kad šių homofobų veiksmus veikia visiškai neracionali paranoja ir priešų yra bandoma ieškoti tiesiog visur.

Pasak merginos, prieš menininkus vykdomi veiksmai gali juos nutildyti amžiams. „Antradienį įvairūs grafičiai buvo uždažyti ketvirtą kartą. Toks šių žmonių įsibrovimas, sienos uždažinėjimas ir po to – netgi budėjimas prie sienos bei pastangos užtildyti apskritai visus gatvės menininkus – net tuos, kurių darbai nėra susiję su šia žmogaus teisių tema –  yra netoleruotinas. Manome, kad šis uždažinėjimas puikiai iliustruoja, kad šių homofobų veiksmus veikia visiškai neracionali paranoja ir priešų yra bandoma ieškoti tiesiog visur. Visi puikiai žinome iš istorijos, prie ko priveda ksenofobija, kuri yra pridengiama patriotizmu“, – mintimis dalijosi mergina.

„Negana to, kad siena nuolatos agresyviai uždažoma, piešimas ant trispalvės nori ar nenori jau tampa politizuotu. Pagalvojome, gerai, tai – naujas kontekstinis fonas, į kurį reikia atsižvelgti. LGBT vaivorykštė ir toleranciją skatinanti žinutė, po kurio laiko ant jos atsiranda laukiami  įvairūs kitų žmonių grafičiai, o tada ant visko –  homofobų išnaudojama trispalvė, ant jos grafičiai, ant jų įginklinta trispalvė, ant jos grafičiai, ant jų įginklinta trispalvė ir t. t. Tai yra tildymas. Kai tai buvo vieną kartą – gerai, stipri reakcija perteikta, siena yra visų. Tačiau dabar tai yra nenuilstantis tildymas ir labai nepagarbus sienos užgrobinėjimas, šalies simbolika pasitelkiama priešinti žmones. Tokie veiksmai kai ką primena. Ką tai primena – parodėme vizualiai“, – teigė Karolina.

Mergina paaiškino ir naujausio piešinio reikšmę. „Šiuo nauju mano ir Lino Salučkos darbu referuojame į visame pasaulyje žinomą ir iki šiol naudojamą, 1987 m. ant Niujorko gatvių sienų pradėtą klijuoti „Silence=Death“ projekto plakatą, tapusį LGBT bendruomenės solidarumo ir pasipriešinimo homofobijai simboliu. Atvaizduotas rožinis trikampis – nacių sukurtas identifikacijos ženklas, kurį homoseksualūs, biseksualūs vyrai bei transmoterys buvo priversti dėvėti koncentracijos stovyklose (homoseksualios, biseksualios moterys ir transvyrai taip pat buvo kalinami, tačiau naciai jų nesistemizavo). Iš visų rožiniais trikampiais pažymėtų žmonių šiose stovyklose žuvo apie 60 proc., o kankinimus išgyvenusiųjų dauguma, po nacistinės Vokietijos pralaimėjimo, liko kalėti kituose kalėjimuose. Tačiau tiek minėtame plakate, tiek ant šios sienos, rožinis trikampis yra apverstas aukštyn kojomis – tokiu būdu perimant šį diskriminacinį ženklą ir jį paverčiant  pasipriešinimo homofobiškoms galios struktūroms ženklu“, – mintimis dalijosi mergina.

Kiek galima būti laikomais antrarūšiais žmonėmis? Mes visada  buvome, esame ir būsime dalis Lietuvos visuomenės.

„Kiek galima mandagiai kentėti tokį tildymą? Kiek galima būti laikomais antrarūšiais žmonėmis? Mes visada  buvome, esame ir būsime dalis Lietuvos visuomenės. Mandagiai kenčiant ir laukiant, dalis visuomenės negatyvias nuostatas pakeitė tolerancija, tai yra labai džiugu. Tačiau yra žmonių, kurie savo tamsuoliškumo nepakeis. Žmogaus teisės nėra nuomonė. Nebegalime leisti būti stumiami į visuomenės paraštes. P. S. Norime kreiptis į visus, kurie išreiškė pasipriešinimą sienos okupacijai ir buvo užtildyti – mes matome ir girdime jus! Tai, kad kiekvieną dieną esame uždažomi reiškia, kad esame matomi! Nuolat dokumentuojame jūsų vizualinius pasipriešinimus, tačiau jei ir patys tai užfiksavote – pasidalinkite!“ – ragino Karolina.

Primename, kad iš pradžių šioje perėjoje menininkai nupiešė LGBT vėliavą, tačiau ji čia išbuvo vos savaitę. Didžiulę LGBT vėliavą išpiešę menininkai sakė, kad taip norėjo dialogo tarp seksualinių mažumų ir piktų socialinių tinklų komentatorių. Po kelių dienų piešinys jau buvo uždažytas Lietuvos vėliavos spalvomis. Į mūšio lauku virtusią požeminę perėją buvo kviečiama ir policija.

Feisbuko nuotr.

Sekmadienio rytą socialiniuose tinkluose dalijamasi nuotraukomis, kur ant požeminės perėjos sienos užpieštos trispalvės – keverzonės. „Dar bjauriau žinoti, kad tokie dalykai vyksta policijos panosėje. Juk tunelis – tarp Policijos departamento ir „Panoramos“, – socialiniuose tinkluose rašė vaizdais pasidalijusi moteris.

Socialiniuose tinkluose internautai stojo į dvi barikadų puses: vieni požeminėje perėjoje džiaugiasi trispalve, kitiems labiau patiko čia buvusi LGBT vėliava. Tiesa, ant šių piešinių atsirandantys užrašai ir keverzonės džiugina retą. „Pirmą sykį gyvenime sutrikau, matydama Lietuvos trispalvę. Ji čia kaip kovos, kaip prievartos ginklas. Įkaitė“, – rašė internautė Jūratė, kuri matė, kaip LGBT vėliava buvo pakeista trispalve.