Nacionalinis stadionas tapo politinio turgaus įkaitu. Kalbama, kad jau ir taip įšaldytas stadiono statybas toliau stabdys politiniai motyvai: laukiama, kol Vilniaus meru taps socialdemokratas.

Viltis, kad nacionalinis stadionas bus kada nors pastatytas, kasdien tolsta – pinigų nėra net statybų pradžiai. Premjeras Gediminas Kirkilas kelis kartus žadėjo naujajai sporto arenai skirti 200 mln. litų, tačiau pinigų nėra – yra tik nauji Vyriausybės vadovo ultimatumai miesto valdžiai. Partijos „Tvarka ir teisingumas“ Seimo frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis premjero G.Kirkilo užsispyrimą vilkinti žadėtų 200 mln. litų stadiono statyboms skyrimą atvirai vadina smulkiu politikavimu, visai nederančiu premjerui.

„G.Kirkilo elgesys su Vilniaus savivaldybe man primena pasaką, kur pirmiausia liepiama sunešioti geležines kurpes. Tai įvykdžius pažadas netesimas – atsiranda daugiau reikalavimų: suverpti linų kuodelį, iškepti ragaišį“, – premjero, iškeliančio vis naujų sąlygų lėšoms stadionui gauti, poziciją su pasaka lygino parlamentaras.

Įvykdė visus reikalavimus

Ilgėjantis premjero reikalavimų sąrašas stebina ne tik parlamentarus – jis jau seniai įgriso į kampą nuolat spaudžiamai sostinės valdžiai.
200 mln. litų, numatytų stadiono statyboms, dalybos užsitęsė ilgiau nei planuota. Nesulaukus Vyriausybės žadėto finansavimo stadiono statybos darbai buvo sustabdyti beveik prieš mėnesį.
Anuomet nekreipdamas dėmesio į generalinio statybų rangovo – bendrovės „Veikmė“ – vadovų nuogąstavimus, kad kiekviena prastovos diena virsta tūkstantiniais nuostoliais, G.Kirkilas pareiškė: pinigus stadionui jis skirs tik tada, kai bus aiški jo kaina ir kiekvienas išleistas litas bus pagrįstas.
Premjeras pažadėjo Vilniaus miesto vadovams skirti lėšų statyboms, kai tik miesto savivaldybė papildys sutartį su rangovais – užfiksuos sumą ir laiką, kada stadionas turi būti baigtas.
Tenkindama šiuos reikalavimus Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „Kapitalinė statyba“ pasirašė sutarties priedą su bendrove „Veik-mė“ dėl nacionalinio stadiono statybos. Pagal sutartį pirmas statybų etapas turi būti baigtas iki 2009 m., darbų kaina – 280 mln. litų.

Sąmoningai vilkina statybas?

Pasirašiusi sutartį Vilniaus valdžia tikėjosi, kad Vyriausybė skirs numatytas lėšas ir stadiono statyba galės būti atnaujinta. Tačiau taip neatsitiko. Praėjusią savaitę G.Kirkilas pareikalavo, kad savivaldybė pateiktų ne tik pirmo statybų etapo, bet ir galutinę stadiono sąmatą.
„Tai atskleidžia tiek Vyriausybės, tiek premjero nerimtą požiūrį. Stadionas nėra Vilniaus miesto užgaida. Juk G.Kirkilo Vyriausybė 2007 m. šį objektą paskelbė nacionalinės svarbos projektu ir nutarė jį finansuoti. G.Kirkilo blaškymasis rodo, kad jis užsiima politikavimu. Tai daro didelę žalą Lietuvos kultūrai ir sportui.
Jei premjeras persigalvojo ir dabar mano, kad suklydo pripažinęs stadioną nacionalinės svarbos objektu, tegu tai tiesiai pasako Lietuvos žmonėms. Kam vilkinti procesus?“ – svarstė V.Ma-zuronis.

Interpeliaciją laiko spaudimu

Kol sostinės valdžia nerimauja, G.Kirkilas demonstruoja olimpinę ramybę. „Stadiono klausimą svarstysime trečiadienį“, – į išsamesnį pokalbį su „Vilniaus diena“ nesileido premjeras.
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ kritika jo negąsdina. Netgi į „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos Seime inicijuotą interpeliaciją jam dėl galbūt neskaidraus „Leo LT“ suformavimo G.Kirkilas žiūri pro pirštus. Šią iniciatyvą jis sieja su Vilnių valdančių liberaldemokratų siekiu gauti iš valstybės pinigų nacionaliniam stadionui statyti.
„Dar bus įvairių iniciatyvų. Bet tai nereiškia, kad jie gaus pinigų stadionui, kuriuos skiria Vyriausybė“, – yra pareiškęs G.Kirkilas.
Su tokiomis premjero interpretacijomis partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovai nesutinka.
„Pradėdami rinkti parašus neturėjome to mintyje, nors premjeras norėjo būtent taip ištransliuoti. Interpeliacija ir stadionas – nesietini dalykai“, – tikino V.Mazuronis.

Laukia savo mero?

Vakar savivaldybės administracijos direktorius socialdemokratas Gintautas Paluckas premjero patarėjui, atsakingam už nacionalinio stadiono statybą, turėjo įteikti G.Kirkilo papildomai reikalautus dokumentus. Juose nurodyta galutinė sta-diono kaina – 370 mln. litų.
„Po to neįsivaizduoju, kad kiltų nesklandumų dėl finansavimo. Tai tik politinės valios klausimas“, – įsitikinęs G.Paluckas.
Savivaldybės koridoriuose kalbama, kad būtent politinės valios G.Kirkilui gali ir pritrūkti. Premjerui esą palanku delsti, nes jis norėtų, kad nacionalinį stadioną statytų socialdemokratų valdoma Vilniaus valdžia.
Manoma, kad stadiono statyboms pažadėti, bet iki šiol neskirti 200 mln. litų yra vienas rimčiausių argumentų derybose dėl naujos miesto valdžios.
Naują centro dešinės koaliciją Vilniuje formuoja konservatoriai, liberalcentristai ir liberalai. Tačiau jiems trūks plyš reikia socialdemokratų balsų. Šie už tai reikalauja mero posto, kuriame jau seniai mato Romą Adomavičių.
„Visokių sąsajų galima įžvelgti, tačiau manau, kad politinis ažiotažas kuriamas tuščioje vietoje. Premjeras supranta statinio svarbą. Įstatyminiai dalykai turi būti tvarkingi, nes stadiono sąmata didžiulė. Iki šiol Vyriausybė elgėsi korektiškai ir dėstė tas pastabas, kurios buvo labai konstruktyvios.

Jeigu pateikus galutinę stadiono statybų sąmatą atsiras papildomų priekaištų, situaciją bus galima vertinti įvairiai“, – pripažino savivaldybės administracijos direktorius socialdemokratas G.Paluckas.