Žada greit baigti

Jau treti metai net ir saulei šviečiant prie Baltojo tilto karaliauja ne poilsiautojai ir pramogautojai, o traktoriai ir darbininkai. 2018 m. rudenį sostinės savivaldybė apie 8,36 ha teritorijoje prie Baltojo tilto pradėjo atnaujinimo darbus. Buvusių aikštynų teritorijoje buvo išmontuoti pasenę įrenginiai, lauko tinklinio aikštynai, riedlenčių parkas bei krepšinio aikštelės, išardytos dangos. Ir nors pernai buvo žadama, kad darbai pievoje vyks iki rugpjūčio, jie vis dar nebaigti.

Kaip "Vilniaus dieną" informavo Vilniaus savivaldybės Viešųjų ryšių tarnyba, teritorijoje atlikti archeologiniai tyrinėjimai ir geologiniai tyrimai, žemės darbai, pakloti vandentiekio, nuotekų tinklai, pasodinta veja.

Visa teritorija dalijama į dvi dalis. Pirmoji po truputį tampa sportiška laisvalaikio praleidimo zona su aikštynais, antroji – rekreacine laisvalaikio praleidimo vieta. Aktyviojoje zonoje atsiras gimnastikos, lauko treniruoklių ir 9 paplūdimio tinklinio aikštelės, 3 dvipusės krepšinio aikštelės. Taip pat šalia tilto išdygs dvi vaikų žaidimų aikštelės, naujai suformuota terasa su apšvietimu, nuovaža į krantinę. Taip pat pontoninė prieplauka, baidarių įlankos, lauko kavinės, kad būtų kur prisėsti ir pasigrožėti ar po aktyvaus judėjimo atsikvėpti.

Šiuo metu, anot savivaldybės atstovų, jau baigti riedučių ir riedlenčių parko statybos darbai, įrengtas ir naujas apšvietimas, kad būtų galima ilgiau ir maloniau juo naudotis, gal net visą parą. Planuojama, kad riedučių ir riedlenčių parkas aktyvaus laisvalaikio ir sporto mėgėjams bus atidarytas jau pavasarį-vasarą.

Miestiečių jau pamėgtoje "ramiojoje" zonoje pirmenybė bus teikiama natūraliai susiformavusiai žaliajai erdvei. "Slėnis prie Baltojo tilto – viena gyvybingiausių Vilniaus viešųjų erdvių. Per pastaruosius metus čia ėmė dažniau rinktis miestiečiai, oro balionų entuziastai, baidarių, irklenčių sporto mėgėjai, organizuojama daug koncertų. Palaikant laisvos ir atviros erdvės idėją, šioje Baltojo tilto pusėje bus įrengta baidarių įlanka, lauko kavinė su 40 sėdimų vietų", – teigė savivaldybė.

Planuojama, kad prie Baltojo tilto, nuo Konstitucijos pr., Geležinio Vilko ir T.Narbuto g. žiedinės sankryžos iki Žaliojo tilto, kitąmet bus pasodinta apie 700 įvairių rūšių medžių: klevų, juodalksnių, beržų, gudobelių, uosių, pušų, obelų, maumedžių, ievų, šermukšnių ir kt. Taip pat bus pasodinta ir keli šimtai krūmų: lazdynų, gudobelių, jazminų, alyvų ir pan. Nuo atnaujintos Upės gatvės nusidrieks takas iki aktyvaus laisvalaikio zonos ir sutvarkytos Neries krantinės.

Pasak Viešųjų ryšių tarnybos atstovų, visa erdvė prie Baltojo tilto bus atnaujinta šią vasarą, kaip ir buvo planuota. Dešiniosios Neries krantinės rekonstrukcijos projektas finansuojamas iš sostinės savivaldybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšų. Darbų vertė – daugiau kaip 6,5 mln. eurų.

"Meilės krantų" neliks

Neries krantinės rekonstrukcijos darbai jau kurį laiką vyksta ir teritorijoje tarp Žaliojo ir Mindaugo tiltų. Savivaldybės tikslas – rekonstruoti Neries krantines, jas dar labiau pritaikant miestiečių poreikiams. Atsinaujinusi krantinė tarp Žaliojo ir Mindaugo tiltų, žadama, bus patogesnė, gyvesnė ir draugiškesnė žmonėms. Ten kur dabar tik šlaitas, bus galima būti, bendrauti, džiaugtis, mylėti.

Pasvarstymai: anot menininko G.Umbraso, prieš kažką griaunant gal reikėtų iš pradžių pasiūlyti, kuo tai pakeisime. B. Barausko nuotr.

Tačiau būtent šioje krantinės dalyje jau daugelį metų žvilgsnį traukia atpažįstamiausiu, kasmet atnaujinamu miesto ženklu tapęs menininko Gitenio Umbraso kūrinys "Meilės krantai". Kiekvieną vasarą prie Žaliojo tilto raudonai žydinčios perkūnropės ir begonijos dešiniajame krante suformuodavo prisipažinimą "Aš tave myliu", o kairiajame – atsakymą "Ir aš tave".

"Meilės krantai" Neries krantinėse pirmą kartą atsirado 2004-aisiais. Tai buvo menininko G.Umbraso dovana miestui. Užrašas – tai savotiškas meilės prisipažinimas savo miestui, skatinimas bendrauti ir kurti. Dėl šio projekto standartinė betoninė krantinė tapo unikaliu landšaftinio meno kūriniu. Vilniaus pavyzdžiu pasekė Kaunas ir Ryga.

Myliu Vilnių. Tai mano gimtasis miestas. Tik ta meilė dabar – randuota ir su daug mėlynių.

Pagal parengtą Neries krantinių rekonstrukcijos projektą "Meilės krantams" vietos čia nebelieka – jų miestas planuoja atsisakyti, o vietoj vienmečių gėlių krantinėse pasodinti augančius ir galinčius išgyventi laukinius žolinius augalus, kurie sukurtų tinkamą terpę biologinei įvairovei.

Tad toli gražu ne visiems vilniečiams savivaldybės planai atsisakyti "Meilės krantų" patinka. Negana to, paaiškėjo, kad apie planuojamus pokyčius menininko informuoti net nebuvo pasivarginta.

Sužinojęs, kad "Meilės krantų" nebeliks, projekto autorius G.Umbrasas sukūrė elektroninę peticiją, kuria prašė šį kūrinį išsaugoti. Peticiją, kuri buvo įteikta savivaldybei, pasirašė per tūkstantį žmonių. Gyventojai prašė išsaugoti "Meilės krantus", integruojant juos į rekonstruojamų Neries krantinių projektą.

"Vilniaus dienai" pasiteiravus, koks gi bus "Meilės krantų" likimas, savivaldybė informavo, kad Neries krantinių projektas vyko, atrodo, nuo 2015 m. ir jau vizualizacijose buvo pateikiama kitokia, nei buvo, Neries krantinių ateitis ir išraiška. Todėl šiandien nėra galimybės grąžinti užrašo į buvusią vietą. Teigiama, kad meno kūrinio vietoje atsiras patogesnis nulipimas prie upės, o vietoj vienmečių gėlių krantinėse bus pasodinti dekoratyviniai krūmai ir žoliniai augalai.

O menininkui siūloma dar kartą pagalvoti apie Žvėryno tiltų aplinką – ir toje teritorijoje galėtų gimti užrašas iš daugiamečių gėlių betoninėse akutėse, kurį savivaldybė padėtų įgyvendinti.

Miestui šio užrašo vienmečių gėlių sodinimas ir priežiūra kiekvienais metais kainuodavo maždaug 14 tūkst. eurų.