Planas iškelti Vilniaus taborą gali pasiteisinti?

Skyrus daugiau dėmesio romų integracijai, švietimui bei atsisakius neigiamo jų įvaizdžio žiniasklaidoje, planas iškelti Vilniaus taborą gali pasiteisinti, sako Albanijoje gyvenantis Ramis Hadrojus.

Šiuo metu Tiranos universitete doktorantūrą pradedantis studijuoti tinklaraštininkas pasakojo, kad jam būnant 19-kos Tiranos romų bendruomenėje buvo vos du išsilavinimą turintys vaikai, ir tik po įvairių projektų, žiniasklaidos darbo prisidedant prie teigiamo romų įvaizdžio formavimo, per pastaruosius 15 metu mokyklą baigė apie 250 romų vaikų, o naujus mokslo metus šiemet pradėjo dar per 560.

„Mes buvome vos du, kai įstojau į universitetą, dabar jau yra 250. Bet žiniasklaida, projektų vykdytojai žinojo, kaip mumis pasinaudoti. Jei jūs rasite ką nors iš ten (taboro – BNS), įsitikinęs, kad jie jus įsileis. Romai nėra tokie sunkūs, esame draugiški. Jei mums suteiksite bent truputį meilės, mes grąžinsime su kaupu. Rekomenduoju visiems žurnalistams ten nuvykti“, – žurnalistams antradienį sakė R. Hadrojus.

Jis kartu su kitais tarptautinio projekto „Voice4Migrants“ atstovais spaudos konferencijoje Vilniuje pristatė migrantų ir kitų etninių bei tautinių grupių vaizdavimo žiniasklaidoje situaciją.

Jei bus sukurta gera integracijos strategija, t.y. bendruomenės centrai su ten dirbančiais žmonėmis, mokytojai, religijos atstovai – jei pasinaudosite tais žmonėmis, tai pavyks. Bet jei bus suteikti tik namai, plikos sienos, romai liks tie patys.

R. Hadrojus pateikė Suomijos pavyzdį, kai šiai prieš daugiau nei du dešimtmečius stojant į Europos Sąjungą teko spręsti dviejų didelių romų gyvenviečių klausimą.

Pasak jo, šios gyvenvietės buvo išskaidytos jų gyventojus integruojant ir šiandien „nebėra Suomijos romų, kurie elgetautų ar neitų į mokyklą“.

Tuo metu Albanija nuėjo kitu keliu – steigdama gyvenvietes, tam panaudojant Vyriausybės ir Jungtinių tautų vystymo programos, nevyriausybinių organizacijų lėšas ir pastangas.

Anot R. Hadrojaus, nors didelė dalis romų bendruomenės Albanijoje integravosi, Vyriausybės sukurtame „gete“ vaikai neina į mokyklas ir problemos tęsiasi.

B. Barausko / BFL nuotr.

„Viskas priklauso nuo to, kiek Vyriausybė dės pastangų: ar tik bus sakoma, kad reikia naujų namų romams, ar naujų namų, kuriuose romai gali integruotis. Yra dvi šios istorijos versijos. Tad kaip nutiko Albanijoje, Vyriausybė parūpino namus, premjeras nuvyko, nusifotografavo. Bet kas iš to? Romai liko tie patys. Viskas priklauso nuo to, ar bus siekiama juos integruoti, ar tik apgyvendinti. Nes apgyvendinimas – tik mažytė problemos dalis“, – teigė romas.

„Jei bus sukurta gera integracijos strategija, t.y. bendruomenės centrai su ten dirbančiais žmonėmis, mokytojai, religijos atstovai – jei pasinaudosite tais žmonėmis, tai pavyks. Bet jei bus suteikti tik namai, plikos sienos, romai liks tie patys“, – pridūrė jis.

Nevyriausybinės organizacijos „Media Wise“ direktorius Michaelas Jempsonas (Maiklas Džempsonas) sako, kad blogiausia, kai visuomenė ir žiniasklaida, spręsdama apie romus, vadovaujasi tik policijos informacija.

„Bet yra ir kitų žmonių, kurie lankosi bendruomenėje: sveikatos, švietimo darbuotojai, religijos atstovai. Dirbdamas Didžiojoje Britanijoje turėjau vestis kolegas žurnalistus į stovyklas, nes žmonės tiesiog bijojo. Bet tai nebėra taip baisu, kai pasistengi. Bet žmonės kalba apie romus, tarsi viskas būtų jų problema. Bet iš tiesų problema yra didesnė visuomenės dalis, nenorinti jų suprasti – jų gyvenimo būdo, jų poreikių, požiūrio, kultūros. Tad kas kelia problemas?“, – svarstė nevyriausybininkas.

„Tai galioja ir „baltiems žmonėms“, kurių nepriima visuomenė ir jie baigia imdamiesi narkotikų pardavimo. Beje, kam romai parduoda narkotikus, ir ar jie yra vieninteliai, parduodantis narkotikus Lietuvoje?“, – kalbėjo jis.

Organizacijos „Dialogue in Progress“ atstovas Ralphas du Longas (Ralfas diu Longas) įsitikinęs, kad romų nusikaltimai kelia problemų, bet yra hiperbolizuojami.

„Italijoje, pavyzdžiui, buvo antraštė: „Visi migrantai nusikalsta“. Analizuojant antraštes, paaiškėjo, kad tik 8 proc. visų gyventojų yra migrantai, bet apie jų nusikaltimus pranešama visais atvejais. Tad tikiu, kad yra problemų romų bendruomenėje, bet turime tiksliai rinktis žodžius“, – sakė jis.

Vilniaus savivaldybės trejų metų romų integracijos programoje anksčiau buvo numatyta skirti iki 700 tūkst. eurų taboro gyventojams iškeldinti, švietimui, sveikatos apsaugai, aplinkai tvarkyti, saugumui užtikrinti, čia besilankančių narkomanų reabilitacijai ir kitoms problemoms spręsti.

Rengiant planą dalyvavę nevyriausybininkai tuomet kritikavo jį dėl per didelio dėmesio nusikalstamumui ir per mažos reikšmės švietimui bei kitoms problemoms.

Vilniaus savivaldybės duomenimis, 2016-2018 metais socialinis ar savivaldybės būstas suteiktas 18 romų šeimų, dar 18 šeimų (47 asmenys) naudojasi būsto nuomos ar išperkamosios nuomos dalies kompensacijomis.

Dauguma tabore esančių būstų pastatyti nelegaliai, jie, gavus teismo nurodymus, griaunami. Anot savivaldybės, vien per artimiausius du mėnesius turėtų būti nugriauta 11 namų.

2011 metų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno apie 2,1 tūkst. romų. Vilniaus taboras yra didžiausia koncentruotai romų gyvenama vieta Baltijos šalyse.

2016-aisiais tabore gyveno apie 500 žmonių, šiuo metu, savivaldybės duomenimis, nuolatinių gyventojų yra apie 240-260.


Šiame straipsnyje: taborasRomaiintegracija

NAUJAUSI KOMENTARAI

Pranas

Pranas portretas
Seniai juos reikejo iskelti ir integruoti , kad moketu mokescius Valstybei, o kartu su cigonais iskelti ir ne vietoje stovinti oro uosta. Vat tada Sistineje butu tvarka ir progresas toje sostines dalyje

smikis

smikis portretas
iskels kartu su oro uostu, kai zeme bus aukso vertes

Kirvis

Kirvis portretas
Ta "lizda" senai reikia nugriauti ir gerai dezinfekuoti.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių