Halės turgavietė, ypač maisto produktų paviljonas, pastarosiomis dienomis tiesiog apgulta ir lankytojų srautu nė kiek nenusileidžia prekybos centrams. Paaiškinimas žinomas: čia galima derėtis.

Pirkėjų – devynios galybės

Lankantis Halės turguje neatrodė, kad sekmadieniais vilniečiai ilsisi. Prie daugumos prekystalių su maisto produktais rikiavosi eilės.

Tuo tarpu smulkesnėse prekybos tinklų parduotuvėse sekmadieninės nuotaikos buvo juntamos kur kas labiau: jokių spūsčių, jokių eilių ir jokios apgulties.

Didžiausiu populiarumu turguje džiaugiasi žmonės, prekiaujantys būtiniausiais maisto produktais: duona, pieno ir mėsos gaminiais, paukštiena, daržovėmis. O ir kainos turguje, reikia pripažinti, yra kiek patrauklesnės nei parduotuvių vitrinose.

Galų gale turgus turi dar vieną neginčijamą pranašumą – priešingai nei prekybos centre, turguje galima derėtis.

Skubėti tikrai neverta

Jeigu sumanėte eiti į turgų, pirmiausia turėtumėte laikytis vienos nerašytos taisyklės: nesusigundykite pirmaisiais prekystaliais.

Pavyzdžiui, viena arčiau paviljono durų įsitaisiusi prekiautoja dešimtį baltų vištos kiaušinių siūlė įsigyti net už dešimt litų – po litą už kiaušinį, o paėjėjus į paviljono gilumą, tokį patį kiekį tokių pačių kiaušinių jau galima įsigyti ir už tris litus.

Taip pat nepatartina maisto pirkti iš prekiautojų, įsitaisiusių lauke, prie pat paviljono durų. Visų pirma, retas jų jums pasiūlys geriausią kainą. Be to, atsižvelgiant į dabartines oro sąlygas, kažin ar norėtumėte namo parsinešti, pavyzdžiui, apsnigtą kopūstą ar įšalusį bananą.

Antra nerašyta taisyklė – atidžiai žiūrėkite, kokios "pilietybės" produktus perkate. Halės turguje, atrodo, lenkiškų vaisių ir daržovių yra net daugiau nei lietuviškų, panašiai kaip ir kiaušinių. Tad jeigu esate lietuviško maisto patriotas, teks paieškoti.

Trečia taisyklė, be kurios turguje nežengsi nė žingsnio, – derėtis, derėtis ir dar kartą derėtis. Žinoma, kuo daugiau perkate, tuo lengviau kainą sumažinti litu kitu. Halės turgaus prekiautojai derasi gana mielai: priešingai nei prekybos centrų atveju, iki artimiausio konkurento – vos keli žingsniai, tad klientą prarasti tikrai lengva.

Tingime derėtis?

Kita vertus, daugelio produktų kainos Halės turguje tikrai panašios ar net vienodos, ir prekiautojai atidžiai seka kolegų bei konkurentų veiksmus.

Be to, kuo daugiau pirkėjų, tuo sunkiau derėtis. Taigi tuomet, kai turgus sausakimšas, didelę nuolaidą išprašyti tikrai nelengva. Matydami spūstis, daugelis pirkėjų net nesivargina prašydami geresnės kainos.

Tačiau turgus toli gražu ne visada siūlo geresnę kainą nei prekybos centras – tai puikiai parodė mažas "Vilniaus dienos" eksperimetas. Palyginome kai kurių prekių kainas turguje ir viename iš didžiųjų prekybos tinklų. Išvada: jeigu tingite derėtis, galbūt sutaupysite daugiau eidami ne į turgų, o į prekybos centrą.

Turgus prieš parduotuvę – kur pigiau?

Maisto produktas Kaina turguje (Lt) Kaina parduotuvėje (Lt)
Bulvės (1 kg) 0,8–1,3 1,49
Pienas (1 l) 2,5–3 2,99 3,35
Sviestas (200 g) 2,5–3,5 1,09 (tepus riebalų mišinys)–3,59
Juoda duona (1 kg) 2,5–3,5 2,99–4,5
Agurkai, 1 kl. (1 kg) 5,99 5,99
Balti vištų kiaušiniai (10 vnt.) 3–4 4,18
Šaltai rūkyta kiaulienos dešra (1 kg) 18–19 20–30
Obuoliai (1 kg) 1,5–2,5 1,79
Bananai (1 kg) 3,5 2,78
Saulėgrąžų aliejus (1 l) 4,5–8,5 5,49–9,69

Geri patarimai

Kaip "išmušti" geriausią kainą

Visų pirma, derantis dėl kainos reikia būti drąsiam ir nesigėdyti. Visų antra, stenkitės derybas paversti maloniu pašnekesiu, o ne karu dėl kelių litų. Šypsokitės – tai palengvins derybų atmosferą.

Prieš pasirinkdami prekę, būtinai apžiūrėkite bent keletą prekystalių, ant kurių rikiuojasi tie patys produktai. Derybos gali būti sėkmingesnės, jei pasirinksite ne tą prekiautoją, kuris jau dabar siūlo geriausią kainą, o kiek brangesnes prekes siūlantį jo konkurentą. Taip jau pačioje derybų pradžioje išsireikalausite nuolaidą, mažų mažiausiai prilygstančią konkurento kainai. Nemeluokite – prekybininkas puikiai žino, kokią kainą siūlo šalia įsikūręs konkurentas.

Derybas veskite laisvu tonu – geresnės kainos reikia prašyti, o ne reikalauti. Derėkitės tyliai – prekiautojas tikrai nenori, kad aplink stovintys žmonės sužinotų, kiek numušėte kainą.

Panaudokite gudrybe su stambiomis kupiūromis. Tarkim, suderėjote, kad apsipirksite už 11 litų. Pradėkite raustis piniginėje, o paskui mandagiai atsiprašykite – neva turite tik dešimt litų arba šimtinę. Pardavėjas galbūt sutiks kainą sumažinti dar litu, užuot kuitęsis piniginėje ieškodamas jums grąžos.

Jeigu prie jūsų pasirinkto prekystalio rikiuojasi eilė, derybų neužtęskite. Mat prekiautojas mieliau perleis jus konkurentui, nei praras kitus keturis eilės laukiančius žmones.

Galiausiai niekada neperlenkite lazdos. Jeigu prekiautojas sutinka sumažinti kainą, jis tai daro pirmiausia todėl, kad gali sau leisti ir vis tiek gauti pelno – ne todėl, kad jūs esate tikras derybų genijus ir tik dėl likimo klaidos nesiėmėte diplomato darbo.