Socialistinio liaudies fronto organizuotas piketas prie Vilniaus savivaldybės įgavo rusiškų dujų kvapą.

Dujos – geriausia?

Vakar susirinkę frontininkai skelbė ginantys Lietuvą, teisybę ir demokratiją. Be to, reikalavo nuversti sostinės merą Vilių Navicką ir pažaboti įsišaknijusią korupciją mieste. Protestuota ir prieš užmojus didinti šalto vandens kainą bei šilumos ūkio monopoliją Vilniuje.

"SLF prieš sutarties su "Dalkia" pratęsimą", – skandavo frontininkai.

Tačiau šioje reikalavimų lavinoje labiausiai ausį rėžė prie fronto prisijungusio jaunimo šūksniai. "Dujos – ekologiškiausias kuras!" – skelbė didžiulį plakatą laikantys vaikinai, dėvintys sovietines uniformas. "Daugiau dujų Lietuvai!" – iš tolo švietė jaunuolių iškeltas plakatas. Jame karikatūriškai vaizduojamas nusipenėjęs vyras su rusiška kepure, pamynęs Lietuvą. Vyro išangėje styro vamzdis, kaip aštunkojo čiuptuvais apraizgęs visą šalį.

Už reklamą spaudė rankas

Frontininkų paklausti, kieno interesams atstovauja, ryškiaspalviais transparantais apsiginklavę vaikinai atsakymo ilgai neieškojo.

"Mes atstovaujame jums, socializmui", – paaiškino jie ir vėl ėmė skanduoti, kad ekologiškiausias kuras yra dujos. "Mes eisime į mokyklas skelbti šios ideologijos, kad vaikai nuo mažens žinotų, kas Lietuvai geriausia – rusiškos dujos ir "Gazprom", – kalbėjo jaunimas.

Išreiškė pilietinę valią

Tuo metu piketo kaimynystėje buvo ištiestas ilgas raudonas audeklas su užrašu "Mums Kremliaus kelrodė žvaigždė!"

"Mes norime sarkastiškai įvertinti A.Paleckio piketą, nes įžvelgiame tikruosius jo interesus. Negalime rėkti ar muštis, tačiau galime tyliai stovėti ir taip išreikšti savo pilietinę poziciją. Mes – už kitokią energetikos politiką. Už atsinaujinančių šaltinių šilumos ūkyje naudojimą. Manome, kad nebūtinai turime šildytis dujomis, kurios mus daro priklausomus nuo Rusijos. Išteklių galime paieškoti ir Lietuvoje", – savo nuomonę išreiškė studentu prisistatęs jaunuolis.

Apie fronto piketą jis sakė sužinojęs internete.

Dar keletas už biokurą pasisakančių vaikinų išsirikiavo prie įėjimo į savivaldybę durų. "Biokuras – darbo vietos", "Biokuras mūsų, o Paleckis – rusų", – skelbė užrašai jaunuolių laikomuose plakatuose.

"Mes norime, kad Lietuva žengtų koja kojon su visu pasauliu, kur biokuras vis dažniau naudojamas. Biokurą galėtume išgauti iš rapsų aliejaus, iš spirito, iš medienos ar buitinių atliekų, – aiškino būrelis. – Atėjome čia, kad būtume atsvara fronto propagandai ir nenorui nuo dujų pereiti prie biokuro."

Vykdo energetinę ekspansiją

Šiuo metu Vilniuje iš atsinaujinančių šaltinių pagaminama 9 proc. sostinei reikalingos šilumos. Norint modernizuoti Vilniaus šilumos ūkį, reikia apie 700 mln. litų investicijų. Miestas tokių pinigų neturi, o dabar šilumos tinklus valdanti prancūzų bendrovė "Dalkia" lėšų skirtų tik su sąlyga, jei sutartis būtų pratęsta dar 20 metų.

Perėjus prie biokuro, 310 mln. litų per metus, dabar iškeliaujančių į Rusiją už gamtines dujas, liktų Lietuvoje, mat ekologiškas kuras būtų perkamas iš vietos bendrovių.

Be to, biokuras mažintų šalies priklausomybę nuo vienintelės dujų tiekėjos – Rusijos bendrovės "Gazprom" – diktuojamų kainų. Iš Vilniaus išėjus prancūzų kapitalo bendrovei "Dalkia", didėtų tikimybė, kad Vilniaus šilumos ūkiui nutiks tas pats, kas Kauno, kur jau įsitvirtino "Gazprom". Tuo labiau kad Maskva net nemėgina slėpti savo interesų Baltijos valstybėse.

Šiomis dienomis paskelbtoje Estijos saugumo policijos metinėje apžvalgoje atkreipiamas dėmesys, kad sunkmečiu priversta veržtis diržus Rusija iš paskutiniųjų mėgina išlaikyti įtaką Baltijos šalyse. Rusija išnaudoja energetikos projektus politinei įtakai stiprinti ir oficialiai yra paskelbusi tikslą garantuoti sau vietą užsienio energetikos rinkose. Be kitų pagrindinių Rusijos energetikos plėtros plano tikslų, minimas siekis patekti į kitų šalių energetikos rinką, tapti vienais iš energetikos pardavimo tinklų ir infrastruktūros objektų savininkų.

Pigiausia – vietos biokuras

Lietuvos miestų praktika rodo, kad šiandien pigiausiai šiluma kainuoja tuose miestuose, kuriuose šilumos gamybai plačiai naudojamas vietos biokuras. Praėjusį šildymo sezoną mažiausia šilumos kaina pasižymėjo Ignalina, Molėtai, Širvintos, Tauragė, Kelmė, Raseiniai, Varėna, Šilalė, Švenčionys, Birštonas, Mažeikiai, Šilutė, Utena, kuriuose biokuro dalis viso kuro balanse sudaro nuo 50 iki 100 proc.

Pristatydama 2009 m.veiklos ataskaitą Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atkreipė dėmesį, kad, vertinant visas aplinkybes, biokuro kainos rinkoje yra stabilesnės, todėl ilgalaikėje perspektyvoje biokurą deginančios įmonės užtikrina žemesnes šilumos kainos vartotojams.