Pigūs dėvėti drabužiai – aukso kasyklos pardavėjams

Dėvėtų drabužių prekybos tinklų misija – paremti badaujančius Afrikos ir Lietuvos vaikus, tačiau varguolius pasiekia tik ašakos.

Žuvį pasidalija patys pardavėjai. Sprendžiant pagal algas, "Sodrai" šį rugsėjį sumokėta 372 tūkst. eurų, o gyventojų pajamų mokesčio šiemet sumokama vidutiniškai po 110 tūkst. eurų. Vargstantiesiems likdavo ne kas. Ką mano patys "labdariai"? Pažadėję pakomentuoti, jokio komentaro neatsiuntė.

Gelbsti gamtą ir skurdžius?

Skaičiuojama, kad Vakarų šalyse trys ketvirtadaliai vartotojų atsibodusius drabužius išmeta, o ne dalijasi su kitais ar dovanoja. Pavyzdžiui, vien Didžiojoje Britanijoje pernai buvo išmesta 235 mln. tonų nereikalingų drabužių.

Dėvėtų drabužių verslas susijęs su į konteineriais sumestų drabužių supirkimu, transportavimu, rūšiavimu, kol išrūšiuoti drabužiai parduodami Europoje, Afrikoje, Pakistane ar kitur. Daiktų rūšiavimas ir pardavimas Lietuvoje sukuria darbo vietas, o Afrikoje esą iš to gyvena tūkstančiai vietinių perpardavinėtojų šeimų.

Nuo 1998 m. tuo verčiasi ir Lietuvoje registruota viešoji įstaiga "Humana People to People", įsteigusi per 60 parduotuvių šalies miestuose ir rūšiavimo centrą Vilniuje. Per tiek laiko humaniškas verslas atidarė parduotuves prestižinėse įvairių miestų vietose. Nesunku buvo, nes labdaros įmonės naudojosi pasakiškomis mokesčių lengvatomis.

Dabar įstatymai sugriežtėjo, todėl ta pati "Humana LT" turėjo atskirti komercinę veiklą, – taip "Vilniaus dienai" situaciją apibūdino Valstybinės mokesčių inspekcija.

"Humana People to People Baltic" pozicija, kaip skelbiama jos tinklalapyje, – prekyba dėvėtais drabužiais tausoja gamtą ir, neteršdama aplinkos, panaudoja 93 proc. aprangos ir tekstilės gaminių, kurie atsidurtų sąvartynuose kartu su buitinėmis atliekomis. Būtent taip galų gale ir nutinka, tik sąvartynai, kur patenka skudurai, yra ne Vakarų Europoje. Ši komercinė veikla "supakuota" gana patraukliai. "Humana People to People" skelbia, kad veiklos pelną skiria vystymosi veiklai, taip pat remia ir socialinius projektus Lietuvoje.

Pamaitino ir lietuvių vaikus

Iš veiklos ataskaitų matyti, kad viešoji įstaiga 2016–2017 m. pelno gavo mažiau nei 0,5 mln. eurų per metus. Mat uždirbtas apie 46 mln. eurų siekiančias pajamas "suryja" per 45 mln. eurų siekiančios sąnaudos. Tačiau 2015 m. Afrikos šalis "Humana People to People Baltic" parėmė beveik 4,9 mln. eurų, o 2016 m. – 4,284 mln. eurų. Pasirodo, ši parama buvo skirta kartu su "Humana People to People" federacija, jungiančia per 30 narių.

Kol Lietuva užsimerkusi taikė milžiniškas mokestines nuolaidas, humaniškas verslas atidarė parduotuves prestižinėse įvairių miestų vietose.

Lietuvoje 2012–2014 m. buvo skirta 178 tūkst. eurų programai "Pamaitink mane geriau", kurios metu 29 vaikų dienos centrų lankytojai buvo maitinami šviežiu maistu, vietoje užaugintomis daržovėmis, pieno produktais. "Humana People to People Baltic" net suskaičiavo, kad per 3 metus patiekta 210 tūkst. patiekalų, tai reiškia, kad kiekvienas vaikas buvo maitinamas beveik 2 kartus per savaitę. Vaikų dienos centruose dirbta daugiau nei 8 tūkst. dienų po 8 val.

2015 m. parama labai sumenko: solidarumo mokykloms Baltijos šalyse skirta 2 493 eurai. 2016 m. globalaus švietimo propagandai – 2 544 eurai. Tuo metu projektai Afrikos šalyse taip pat šį tą gaudavo: rengiami mokytojai, stiprinamos bendruomenės ir pan. Pavyzdžiui, Konge už 112 tūkst. eurų pastatyti tualetai 94 kaimuose. Ne auksinės, bet gana brangios lauko tupyklos.

Prezidentinė alga

Vieši duomenys rodo, kad VšĮ "Humana People to People Baltic" mokamų atlyginimų vidurkis dvigubai didesnis nei kitų tokios pat ekonominės veiklos rūšies įmonių ir praėjusį rugsėjį viršijo 1 100 eurų. Įmonėje dirba 905 darbuotojai. Dauguma – pardavėjos ir rūšiuotojos. Tačiau darbo skelbimuose šiuo metu galima aptikti, kad Vilniuje Kęstučio ir Čiurlionio g. esančioms parduotuvėms ieškoma pardavėjų, o siūlomas atlyginimas – 550 eurų.

Kas nusigraibo atlyginimų grietinėlę? Viešos ataskaitos rodo, kad VšĮ "People to People" vadovui 2017 m. buvo išmokėta per 81 tūkst. eurų darbo užmokesčio ir kitų išmokų. Per mėnesį tai būtų maždaug tiek, kiek atlyginimo gauna Lietuvos prezidentė. O 2016 m. viršininkas gavo dar daugiau – 106 tūkst. eurų.

Deja, praėjusią savaitę "Humana People to People Baltic" biure sostinės Kibirkšties g. nepavyko rasti nė vieno atsakingo asmens, kuris galėtų paaiškinti atlyginimų "viražus", kodėl menksta socialiai atsakingos įmonės parama Lietuvai, patikslinti, kokie mokami mokesčiai. Mat "Humana" pagal VMI sumokamus mokesčius yra viena iš lyderių tarp šalies viešųjų įstaigų.

Ieško didesnės naudos

"Daug yra pelno nesiekiančių įmonių, kurios turi milžiniškas apyvartas. Kitas klausimas, kaip keliauja pinigai – galbūt taip mokami mažesni mokesčiai, gaunamos kitos lengvatos, – svarstė Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos vadovė Daiva Čibirienė. – Lietuvoje šiuo metu įstatymai jau keičiami, nuo 2019 m., jeigu ir buvo viešosioms įstaigoms likusių kokių nors lengvatų, jos naikinamos ir praktiškai nebeliks skirtumo, ar turėti viešąją įstaigą, ar "uab". Išskyrus paramos gavimą, nes "uab" negali gauti paramos, o viešoji įstaiga – gali."

Ji akcentavo, kad dažniausiai pasirinkimo vykdyti veiklą per viešąsias įstaigas naudą gauna ir tų įstaigų partneriai. Mat daugelyje šalių už atliekų naikinimą reikia mokėti, o tokios institucijos kaip "Humana" suteikia galimybę parodyti, kad atliekos atiduotos kaip parama.

"Gali būti, kad kurioje nors valstybėje negalima pardavinėti brokuotų prekių, pasibaigusio galiojimo kosmetikos, medikamentų, maisto ir pan., o kaip paramą atiduoti galima. Skurdesnėse šalyse žmonės džiaugiasi gavę ir pasibaigusio termino maisto produktų, medikamentų, nes juos dar galima vartoti. Yra daugybė situacijų, kai viešosios ne pelno siekiančios organizacijos gali susirinkti atliekas kaip turtą, – aiškino D.Čibirienė. – O jeigu šalyje dar yra ir pelno mokesčio lengvatos, suteikus paramą, tada išlošiama dvigubai: nereikia mokėti už atliekų sunaikinimą ir galima susimažinti pelno arba aplinkos taršos mokesčius."

Ne viskas auksas

Seimo nariui Rimantui Jonui Dagiui kelia abejonių "Humanos" organizacijų vykdomos veiklos moralumas, mat drabužiai ar kiti namų apyvokos daiktai, kurie išsivysčiusiose valstybėse atsiduria labdaros konteineriuose, yra aukojami, o paskui gudrūs verteivos paverčia juos prekėmis ir semia naudą.

"Labdaros organizacijų yra labai įvairių. Ne visos jos užsiima tikrąja labdara. Tarp jų pasitaiko ir nemažai fiktyvių organizacijų, kurios tiesiog plauna pinigus. Todėl reikia labai atidžiai vertinti kiekvienos konkrečios organizacijos veiklą, pinigų srautus, – mano R.J.Dagys. – Jeigu organizacija turi didžiulę apyvartą ir viskas eina per atlyginimus bei kitas sąnaudas, iš savo antikorupcinio darbo patirties galiu pasakyti, kad tokiais atvejais įtarimai dėl pinigų pasisavinimo ar plovimo gali turėti pagrindo."

Socialinėje srityje daug metų dirbantis parlamentaras stebėjosi, kad jam iki šiol neteko susidurti su "Humana People to People" socialine veikla Lietuvoje.

"Turbūt nėra ji plačiai išvystyta, – svarstė pašnekovas. – O pagalbos Afrikai yra kuo įvairiausių formų, pasitaiko netgi anekdotinių atvejų, pavyzdžiui, kai ankstesnės JAV administracijos labdaringi fondai siųsdavo Afrikos mokykloms labdaros po 2 mln. prezervatyvų. Apskritai tose vadinamosiose besivystančiose šalyse interesų turi labai įvairaus plauko veikėjai."



NAUJAUSI KOMENTARAI

Rita.

Rita. portretas
Parduotuvese tokios kainos kad tik verslininkai gali pirkti o ne paprastas zmogus.

nui

nui portretas
cia daugiau perka skupus gobsus zmogenai,kurie uz centa utele menulin nuvytu, nekart teko stebeti kada su gera tachka atvare ima drabuzius nuo konteineriu...ne masinai plaut o sau devet...

nafii

nafii portretas
nubezdetu skarmalu parduotuves...jau geriau turguose pirkt vietiniu siuveju pasiutus ar is azijos atvarytus...
VISI KOMENTARAI 15
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių