20 mėnesių kelyje, įveikti 16 tūkstančių kilometrų – tokia škotų aktoriaus Matthew McVarisho akcija, kuria jis siekia atkreipti dėmesį į seksualinę prievartą prieš vaikus. Vilniuje viešintis vyras siekia atkreipti ir vyriausybių dėmesį į senaties taikymo vaikų išnaudojimo atvejais reformos svarbą. Pasak jo, daugumoje šalių patyrusieji prievartą į policiją gali kreiptis iki 28 metų amžiaus, o Lietuvoje ši riba griežtesnė – iki 25-erių.

Škotų aktorius, dramaturgas ir rašytojas į Vilnių pėsčiomis atėjo iš Rygos. Po Europą vyras keliauja jau penkis mėnesius, kol kas įveikė beveik 4000 km ir 12 šalių. Škotas ketina apeiti kone visą Europą – 32 šalis, taip skatindamas netylėti ir keisti pasaulį.

„Mane seksualiai išnaudojo dėdė. Kadangi esu aktorius ir dramaturgas, parašiau pjesę apie tai, ką dėdė padarė man ir mano broliams. Iki tol mes apie tai nebuvome kalbėję, o jis tebedirbo mokytoju mokykloje. Man atrodė, reikia būtinai prabilti ir sunaikinti bet kokį jo kontaktą su vaikais. Tada organizacija „Stop the Silence“ pasiūlė man tapti jų ambasadoriumi Europoje. Supratau, kad turiu apkeliauti visą Europą, o keliaudamas pėsčiomis atkreipsiu daugiau dėmesio“, – sako M. McVarishas.

Aktorius skaičiuoja, kad Lietuvoje maždaug ketvirtadalis mergaičių ir šeštadalis berniukų gali patirti seksualinę prievartą, o problema aktuali visame pasaulyje.

„Kas 30 sekundžių seksualiai išnaudojamas vaikas. Dauguma žmonių policijai praneša apie įsilaužimus, bet nepasako, kai mano, kad vaikas seksualiai išnaudojamas. 40 proc. visų išnaudotojų būna to vaiko giminės. Tačiau reikia suprasti, kad tai nėra tik tos šeimos problema: tai visos visuomenės problema“, – sako škotas.

„Kai kurie žmonės man sako: „aš nesu pakankamai stiprus kad stovėčiau teisme prieš žmogų, kuris mano gyvenimą padarė nepakenčiamą“. Ir aš tai suprantu. Tačiau kartu pasakau, kad esi stipresnis už tą vaiką, kurį išnaudoja šiandien. Arba išnaudos rytoj. Arba kitąmet. Ir tik dėl to, kad šiandien tu neišdrįsai to pasakyti garsiai“, – sako M. McVarishas

Škotas po Europą keliauja pėsčiomis, o miega autobusiuke. Rėmėjų neturi, stengiasi išsiversti iš to, ką paaukoja žmonės. Paklaustas, kas kelionėje sunkiausia, sako tik viena – ta pati slogi nuotaika įsigilinus į seksualinę prievartą patyrusiųjų istorijas.