Pažėrė kritikos tvarkomoms gatvėms ir eismo pokyčiams Vilniuje: nereikėtų perlenkti lazdos

Sostinėje daugybė gatvių tvarkomos: vienos verčiamos vienpusio eismo, kitose draudžami posūkiai į kairę, trečiose – tiesiog viduryje gatvių sodinami medžiai.

„Tiek savivaldybės valdininkų, tiek kitų atsakingų už eismo organizavimą asmenų daug žiūrėjo į užsienio pavyzdžius ir neįvertindami esamos būklės pradėjo kopijuoti tuos variantus ir kurti tas gyvybingas gatves, atiduodami pirmenybę nemotorizuoto transporto eismo dalyviams“, – sakė „Vilnius Tech“ Miestų statybos katedros vedėja prof. Marija Burinskienė.

Pasak jos, dabar matomi tik fragmentai, o ne bendra vizija, nes savivaldybė galimai yra nepakankamai supažindinusi visuomenę, ką ir kur tvarkys. „Atrodo nelogiška vien tai, kad planavimui ir projektavimui yra skiriamos minimalios lėšos ir vietoj to, kad žmonės ieškotų individualių sprendimų, kurie būtų verti dėmesio, ir būtų prisitaikę prie tos aplinkos arba labiau pritaikytų aplinką prie visuomenės poreikių, naudojami masiškai standartiniai sprendimai. O standartiniai sprendimai neįvertinus aplinkos ir eismo sąlygų neveikia taip, kaip visi norėtų ir tikėtųsi“, – teigė M. Burinskienė.

Ką tokie pokyčiai – vienpusis eismas, draudžami posūkiai į kairę ir kiti, duos sostinei? Profesorė teigė pritarianti Vilniaus merui Remigijui Šimašiui, kad kuo platesnės gatvės, tuo daugiau transporto priemonių jose. Tačiau lazdos perlenti vis dėlto taip pat nereikėtų. 

„Laikraštyje perskaičiau, kad Konstitucijos prospekto eismo juostos bus siaurinamos iki trijų metrų. Mes žinome, kad trijų metrų pločio eismo juostos yra Antakalnio gatvėje ir trijų metrų nepakanka ten, kur važiuoja viešojo transporto priemonės. Manau, kad toks, sakyčiau, neįžvalgus sprendimas yra ganėtinai negeras dalykas. Tokių dalykų pasitaiko, nes perlenkiame norėdami pagerinti sąlygas dviratininkams ir pėstiesiems, bet iš tikrųjų taip nesigauna“, – akcentavo pašnekovė.

Pasak M. Burinskienės, susiaurinus gatves atsiras ir problemų. Pavyzdžiui, kai žiemą reikės nuvalyti ir sandėliuoti sniegą. Kyla klausimas, ar jo sandėliuoti neteks žaliosiose zonose. Negana to, profesorės teigimu, važiuodami vienpusio eismo gatvėmis vairuotojai darys didesnį lankstą. Vadinasi, apvažiuojant atitinkamą atstumą bus daugiau teršiama aplinka.

Tokie sprendimai yra galimi, bet jie visada turėtų būti pagrįsti gera situacijos analize. O Vilniuje to nelabai pastebiu.

„Tokie sprendimai yra galimi, bet jie visada turėtų būti pagrįsti gera situacijos analize. O Vilniuje to nelabai pastebiu“, – neslėpė profesorė.

Ar tikrai Vilniuje trūksta žalumos ir medžių, kad juos reikia sodinti net Konstitucijos prospekto viduryje? „Tai – diskutuotinas aspektas. Galima įsivaizduoti, kad medžiai pagražintų Konstitucijos prospektą. Ar Vilniuje trūksta medžių, – abejoju. Vilniuje mes turime pakankamai medžių. Gebėkime susitvarkyti tuos, kuriuos turime. Nemanau, kad Konstitucijos prospektas atrodys blogiau, kai bus medžiai, bet ar jis bus patogesnis, čia – pagrindinis klausimas, nes šiuo metu sustiprėjo tendensija, kad mes norime įsivaizduoti, kad pas mus bus daug dviratininkų, pėsčiųjų ir mažiau žmonių važinės automobiliais. Bet, deja, aš manau, kad taip nėra. Susidarys problemų. Ypatingai automobilių vairuotojams, o transporto srautai pravažiuos sunkiau“, – įžvalgomis dalijosi Vilnius Tech“ Miestų statybos katedros vedėja.