Quantcast

Paveldosaugininkai: griūva senosios Vilniaus Rasų kapinės

Valstybės saugomos sostinės Rasų kapinės yra blogos būklės. Nemažai kapaviečių su laidojimo rūsiais, antkapiams ar jų sudėtinėms dalims bei atraminėms sienelėms gresia sunykimas.

Kultūros paveldo departamentas (KPD) pranešė, kad labai blogos būklės yra šiaurinė Rasų kapinių tvoros dalis. Anot paveldosaugininkų, ją dėl išgriuvusių ar galinčių išgriūti fragmentų jau sunkiai begalima vadinti tvora.

Netvarkomi kultūros ir valstybės istorijai reikšmingų asmenybių kapai, nešalinami peraugę ir sutrešę medžiai, keliantys pavojų lankytojams ir antkapiniams paminklams. Visa tai kelia grėsmę ne tik pačiam kultūros paveldo objektui, bet ir Rasų kapinių lankytojų saugumui, teigia KPD.

Kasdien Rasų kapines aplanko vidutiniškai 6 turistų autobusai iš Lenkijos.

KPD vadovės Dianos Varnaitės teigimu, net sovietinio režimo laikais neteko matyti taip apleistų kapinių, nes tuo metu buvo reaguojama į visuomenės veikėjų reakcijas dėl Rasų, Bernardinų kapinių tvarkymo.

"Dabar vilčių neteikia ir kapinių valdytojo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento paskirtas naujas kapinių prižiūrėtojas UAB "Aketonas", kuris ketina tik Vilniaus Antakalnio kapinėse palikti funkcionuojančią kapinių kontorą, turėsiančią aptarnauti ir Rasų, Bernardinų kapinių lankytojus", - rašoma pranešime.
Dėl blogos Rasų kapinių būklės D.Varnaitė kreipėsi į Vilniaus miesto merą Vilių Navicką.

Rasų kapinės įsteigtos 1796 metais. Čia be kitų palaidotas lietuvių patriarchas Jonas Basanavičius, kompozitorius ir dailininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, rašytojai Kazys Boruta, Petras Cvirka, Liudas Gira,Vincas Mykolaitis-Putinas, Balys Sruoga, Lietuvos konstitucinės teisės kūrėjas Mykolas Romeris, visuomenės veikėjai Jonas ir Petras Vileišiai, garsaus lenkų politiko, maršalo Juzefo Pilsudskio širdis.


Šiame straipsnyje: Kapinėsrasų kapinės

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių